Penktosios klasės mokymo temos:

Šeimos veiksmų įvykus nelaimei planavimas;
Degimas. Gaisro pavojai. Dūmų detektoriai;
Galimos ekstremalios situacijos. Pavojai. Veiksmai jų atvejais;
Naminių gyvūnų apsauga esant ekstremalioms situacijoms.

ŠEIMOS VEIKSMŲ ĮVYKUS NELAIMEI PLANAVIMAS

Pirmiausia išsiaiškinkite,  kas Jūsų gyvenamoje teritorijoje gali nutikti, kokie pavojai  gresia. Žinodami, kokios nelaimes gali įvykti, sukurkite savo šeimos planą nelaimės atvejui. Planas padės sumažinti baimę ir paniką – neatskiriamus nelaimių palydovus. Drauge su visa šeima pasikalbėkite apie tai, kas gali atsitikti, kokios būtų nelaimės pasekmės ir ką konkrečiai reikėtų daryti, jeigu, pavyzdžiui, kiltų gaisras, stipri audra ar potvynis. Planuokite veikti kaip komanda, bet atminkite, kad kiekvienas komandos narys turi žinoti savo funkcijas ir ką privalo daryti tuomet, jeigu kai kurių šeimos narių, įvykus nelaimei, nebus namuose.

Numatykite, kur susitiksite su šeimos nariais, jeigu nutikus nelaimei, būsite visi skirtingose vietose ir jeigu reikės staiga palikti namus. Numatykite dvi šeimos narų susitikimo vietas, pavyzdžiui, gaisro atveju: vieną – lauke, kitą – pas Jums artimus žmones. Kiekvienas šeimos narys turi gerai žinoti susitikimo vietų adresus ir telefonus. Nelaimės metu dažnai lengviau prisiskambinti tarpmiestiniais nei vietiniais telefonais, todėl susitarkite su keliais draugais ar giminaičiais, gyvenančiais kituose miestuose, kad jie galėtų būti Jūsų  „kontaktiniais asmenimis“, kuriems galėtumėt paskambinti ir pranešti svarbią informaciją. Svarbu, kad kiekvienas namiškis žinotų kontaktinių asmenų vardus, adresus ir telefono numerius.

Taip pat pagalvokite ir susitarkite, kaip susisieksite su šeimos nariais  tuo atveju, jeigu įvykus nelaimei būsite ne drauge: pavyzdžiui, vaikai bus mokykloje, o tėvai darbe.

Apsvarstykite, ką reikės daryti tuo atveju, jei  valdžios atstovai paprašys evakuotis. Iš anksto galima susitarti su  draugais ar giminaičiais, kurie gyvena kituose miestuose, kad jie suteiktų prieglobstį nelaimės atveju.

Kadangi evakuotis rekomenduojama gerai pažįstamais keliais, plane reikia numatyti keletą maršrutų, nes pirmasis pasirinktas kelias gali būti užblokuotas ar uždarytas. Tinkamiausius kelius turi nurodyti valdžios institucijos, todėl svarbu atsiminti, kad kilus nelaimei, reikia nuolatos klausytis radijo ar televizijos pranešimų.

Šeimos plane reikia numatyti ir naminių gyvūnų apsaugą. Gyvūnėliai negali likti užterštose, potvynio apsemtose teritorijose. Žinokite, kad į vietas, kur laikinai apgyvendinami žmonės, pagal pasaulyje priimtą praktiką gyvūnai nepriimami.

 Pasitarę aprašykite popieriuje kiekvieną sutartą žingsnį.  Neužmirškite įrašyti daiktų, kurie, jūsų manymu, bus reikalingi, įvykus nelaimei. Pagal šį kontrolinį sąrašą galima patikrinti ir, jeigu reikia, papildyti šeimos veiksmų, kilus nelaimei, planą:   

Pavojingos vietos ir pavojingi daiktai Jūsų namuose. Apžiūrėkite, kokie pavojai galimi namuose (didelis paveikslas, pakabintas virš lovos,  pakrypusi knygų spinta, kuri gali apsiversti, arba virš vonios pakabintas vandens šildytuvas, dujų balionas gaisro metu ir pan.). Bent kartą per metus patikrinkite visas namų patalpas ir pašalinkite galimus pavojus.

Pagalbos tarnybos ir jų telefonų numeriai (priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, policija, greitoji pagalba). Įvykus nelaimei, Jūs neturėsite laiko ieškoti tokios informacijos.

Kaip ir kur namuose išjungiamas vanduo, dujos, elektra. Kartais tai geriau padaryti iš anksto, nelaukiant nepageidautinų padarinių, pavyzdžiui, išjungti elektros prietaisus,  prasidėjus audrai su perkūnija...

Atsargos ir reikmenys blogiausiam atvejui. Turėkite namuose maisto atsargų, kurių Jūsų šeimai pakaktų bent trims dienoms. Maisto atsargos ir kiti būtiniausi reikmenys gali būti reikalingi ir evakuojantis.  Juos geriausia laikyti tvirtoje kuprinėje, kurią lengva pakelti. Prie kuprinės reikėtų iš anksto pritvirtinti savininką identifikuojančią kortelę (nurodyti vardą ir adresą, tam atvejui, jeigu daiktai bus pamesti). Labai svarbu, kad visi daiktai ir maisto atsargos būtų laikomi sandariai. Smulkesnius reikmenis galima nuolat laikyti mašinos bagažinėje, tada jausitės gerokai komfortabiliau, net ir jei ir negalėsite grįžti namo.

Nešiojamasis radijo ar televizijos imtuvas ir atsarginių elementų komplektas. Nelaimės metu imtuvus reikės nuolatos laikyti įjungtus, o elektros gali nebūti...

Dokumentai. Iš anksto pasidarykite visų dokumentų kopijas. Originalus laikykite saugioje vietoje (dar geriau - ugniai atsparioje dėžutėje), o vieną kopijų komplektą  perduokite saugoti  patikimiems žmonėms kitame mieste (nelaimės metu, ypač per evakuaciją, dokumentai gali būti pamesti).

DEGIMAS. GAISRO PAVOJAI. DŪMŲ DETEKTORIAI

 Gaisras – tai nekontroliuojamas degimas. Jis labai greitas. Per 30 sekundžių gaisro židinys gali pradėti plėstis, uždegti šalia esančius degius daiktus ir tapti nekontroliuojamas, o dar po poros minučių jau kelti pavojų gyvybei. Per 10-15 minučių gaisras jau gali apimti visą namą.

 Kad ugnis galėtų degti, reikalingas  užsidegimo šaltinis, degi medžiaga ir deguonis.  Jei bent vienos iš šių sudedamųjų dalių nebus – degimas nutrūks.

 Gaisro pavojai:

1. Liepsna - labiausiai matoma gaisro sudėtinė dalis. Liepsna - degančios dujos ir garai, kurie išsiskiria daugelio kietų medžiagų degimo metu. Ji ryški ir karšta, todėl dažniausiai žmonės ją laiko didžiausiu gaisro pavojum. Degant medienai, liepsnos temperatūra yra 850-1400⁰C,  degant naftos produktams – 1100-1300⁰C. Liepsna gaisro metu išskiria šilumą (karštį). Dalis tos šilumos sunaudojama degimo produktams kaitinti, kita dalis išsisklaido kaip šiluminiai spinduliai, kurie kaitina aplinką ir aplink esančius daiktus.

2. Šiluma – karštis, kuris gali nudeginti kūną, akis. Nepaisant medicinos mokslo pasiekimų gydant odos nudegimus, trečdaliui  kūno patyrus antro laipsnio nudegimus, išgyventi šansų nedaug. Laikas, per kurį žmogus gali gauti antro laipsnio nudegimą, neilgas. Kai aplinkos temperatūra 71⁰C,  antro laipsnio nudegimą galima gauti per 26 sekundes.  Jei temperatūra  100⁰C , gali užtekti 15 sekundžių.

 3. Karštas oras, kuriuo tenka kvėpuoti gaisro metu. Temperatūra kambaryje gali pasiekti 1000 laipsnių. Esant tokiai temperatūrai, apdega kvėpavimo takai, net plaučiai, o drabužiai, ypač jeigu jie pagaminti iš sintetinių medžiagų, lydosi ir limpa prie odos.

4. Dūmai ir nuodingos dujos. Degimo metu į aplinką išsiskiria daug įvairių toksiškų dujų. Jų įkvėpus galima ne tik sunkiai apsinuodyti, bet ir mirti. Žmogus gali prarasti sąmonę, uždusti ar apsinuodyti per 2-3 minutes.  Tiršti juodi dūmai, išsiskiriantys  degimo metu, pavojingi dar ir tuo, kad mažina matomumą ir graužia akis.  Kad greitai išeitų iš pavojingos patalpos, žmonės turi gerai matyti evakuacinius išėjimus, rodykles, rodančias išėjimo kryptį, o uždūmintose patalpose, ypač nepažįstamuose pastatuose, masinėse žmonių susibūrimo vietose, kiekvienas juda, kaip jam atrodo, tinkama, o iš tikrųjų skirtinga kryptimi. Evakuacija tampa chaotiška, prasideda panika. Tai labai pavojingas gaisro faktorius.  Žmogų apima baimė, kuri temdo sąmonę ir gebėjimą blaiviai mąstyti.  Žmogus nebesugeba susiorientuoti ir teisingai įvertinti situaciją.

5. Deguonies trūkumas. Ugnis išdegina iš patalpos deguonį.  Sumažėjus deguonies kiekiui vos trim procentais (iki 18 %), labai pablogėja žmogaus organizmo judėjimo funkcijos, o būti patalpoje, kurioje deguonies kiekis ore sumažėjęs iki 14 proc., yra mirtinai pavojinga.

6. Sprogimas. Jis gali būti ir gaisro priežastis, ir pasekmė. Sprogimas gali būti cheminio arba fizinio pobūdžio. Fizinio pobūdžio sprogimas – tai įvairių talpų ar renginių aparatų (katilų, rezervuarų, balionų) plyšimai, kai talpos neišlaiko pernelyg didelio slėgio, išsiplėtus dujoms ar garams. Gali sprogti degios dujos ar oro ir dulkių mišinys. Tai cheminio pobūdžio sprogimas. Įvykus tokiam sprogimui, medžiaga sudega milžinišku greičiu, o dėl labai išsiplėtusių garų, dujų susidaro didžiulis slėgis į aplinką. Tuo paaiškinama didžiulė griovimo jėga sprogimo metu. Sprogimo metu paprastai atsiranda liepsna, nuo kurios gali užsidegti aplink esantys daiktai, medžiagos.

Dūmų detektoriai

Dūmų detektorius – tai prietaisas, aptinkantis dūmus. Jis pajunta ir reaguoja į nenormalų dūmų ar nematomų degimo produktų kiekį ore. Dūmų detektoriai gali aptikti ir rusenimą, ir degimą. Kambaryje atsiradus net nedideliam dūmų kiekiui, jie ima skleisti garsų signalą,  kuris pažadina miegančius ir perspėja apie kilusį gaisrą. 

Jei namuose nėra dūmų detektorių, būtinai juos įrenkite prie miegamųjų kambarių ir kiekviename namo aukšte. Jei miegate užsidarę duris, dūmų detektoriai būtini ir miegamuosiuose kambariuose. Tai gali išgelbėti gyvybę.

Kartą per mėnesį būtina  patikrinti, ar dūmų detektorius veikia. Tam tereikia paspausti kontrolinį mygtuką. Jeigu signalo nėra, gali tekti keisti detektoriaus maitinimo elementus. Bet kuriuo atveju juos būtina keisti kartą per metus. Bent kartą per mėnesį reikia nuvalyti nuo detektorių dulkes ir voratinklius.

Dūmų detektorių jautrumas, bėgant laikui, mažėja. Kartą per dešimt metų juos reikia pakeisti naujais.

GALIMOS EKSTREMALIOS SITUACIJOS

Ekstremali situacija vadinama įvairiais vardais – nelaimė, bėda, avarija, katastrofa...  Šiuolaikiniame pasaulyje kasdien kur nors susidaro ekstremalios situacijos. Jų skaičius, deja, ne mažėja, o auga. Kasmet beveik trys milijonai Žemės gyventojų žūsta ekstremalių situacijų metu, o materialiniai nuostoliai vertinami astronominiais skaičiais – nuo 50 iki 100 milijardų dolerių per metus. Kas gi yra ekstremali situacija ir kada situacija pasidaro ekstremali?

Ekstremali situacija – tai padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių arba karo veiksmų ir lemia staigų ir didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai, arba žmonių žūtį, sužalojimus ar turtinius nuostolius.

Ekstremalių situacijų priežastys gali būti techninės, gamtinės, ekologinės ir socialinės kilmės.

Techninės priežastys – įvairių technologinių procesų sutrikimai, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į aplinką cheminiai ir radioaktyvieji teršalai, griūva pastatai, įvyksta įvairaus transporto avarijos, energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs įvykiai, būdingi pramonės objektams ir komunikacijoms.

Ekologinės priežastys – atmosferos sudėties ir savybių, sausumos būklės, hidrosferos būsenos pakitimai. 

Gamtinės priežastys, galinčios sukelti ekstremalias situacijas, –ryškūs klimatinių sąlygų pakitimai, sukeliantys stichines nelaimes, masiniai miškų ir durpynų gaisrai, pavojingi geologiniai  reiškiniai, epidemijos, epizootijos, epifitotijos.  

Socialinės kilmės priežastys – masinės riaušės ir neramumai, blokados, provokacijos, diversijos, teroro aktai, kariniai veiksmai Lietuvos ar kaimyninės valstybės teritorijoje. 

NAMINIŲ GYVŪNŲ APSAUGA ESANT EKSTREMALIOMS SITUACIJOMS 

Jeigu tenka evakuotis, vienintelis ir geriausias būdas apsaugoti naminius gyvūnus – pasiimti juos su savimi. Net galvojant, kad išvykstama kelioms valandoms, verta pasiimti ir gyvūnus, nes gali atsitikti taip, kad kelios valandos virs keliomis dienomis, ir palikti augintiniai per tą laiką žus.

Pagalvokite iš anksto, kokių būtiniausių priemonių reikia, kad  evakuacijos metu augintinis jaustųsi saugus. Sudėkite visiems namiškiams žinomoje vietoje augintinio reikmenis, kad skubaus išvykimo atveju jie galėtų būtų paimami nedelsiant. Pasirūpinkite tvirtais pavadėliais, antkakliais, antsnukiais, bagažinėmis, priekabomis, narvais kiekvienam gyvūnui. Narvai, priekabos, bagažinės turi būti tokio dydžio, kad gyvūnai juose jaustųsi ganėtinai patogiai ir galėtų ne tik stovėti, bet ir gulėti. Pasirūpinkite apklotais, pakratais ir kitomis priemonėmis, kurios galėtų užtikrinti jiems šilumą ir normalų mikroklimatą, pirmosios pagalbos priemonėmis (tvarsčiais, nuskausminimo tepalais, akių ir ausų valymo priemonėmis ir kt.), vaistais, pirmosios pagalbos gyvūnams literatūra.

 Turėkite savo augintinio nuotrauką su trumpu apibūdinimu tam atvejui, jeigu jis pasimestų ar pabėgtų – bus lengviau rasti. Pasirūpinkite maisto ir vandens atsargomis, kurių galėtų užtekti ne mažiau kaip trims dienoms kiekvienam gyvūnui, dubenimis ir kitais indais, iš kurių jie bus maitinami, žaislais ir higienos priemonėmis, šluotelėmis ir maišeliais išmatoms surinkti.

 Nepamirškite, kad jūsų gyvūnai turi būti lengvai identifikuojami. Iš anksto pasirūpinkite, kad jie  turėtų atpažinimo ženklus: įterptas mikroschemas, žetonus, apykakles, žiedus su užrašytais šeimininkų namų adresais ir telefono numeriais – taip bus lengviau surasti savininkus, jeigu gyvūnai pasimestų.

 Planavimas ir pasirengimas suteiks galimybę evakuotis drauge su gyvūnais greitai ir saugiai. Bet reikia įvertinti, kad stresinėje situacijoje gyvūnų reakcija gali būti įvairi ir ne visada nuspėjama. Todėl ne namuose ir automobilyje šunis laikykite su pavadžiu, kates vežkite krepšiuose.

 Paukščiai turi būti vežami saugiame kelioniniame krepšyje ar narve. Šaltu oru reikia apvynioti narvelį antklode. Jei evakuojamasi šiltu metu, reikia pasirūpinti, kad  periodiškai narvelis atsidurtų pavėsyje. Jeigu tam galimybių nėra, pavėsiui galima panaudoti medžio, krūmo šakas. Transportuojant turėkite keletą riekių duonos ar vaisių, daržovių, savyje turinčių vandens, tačiau nelaikykite vandens narvelyje. Jeigu narvelis neturi laktos, padarykite ją iš popierius ir pasistenkite visą laiką narvelį laikyti ramioje vietoje. Neišleiskite paukščių iš narvelio.

 Jeigu augintiniai – egzotiški ropliai, reikia ypač rūpintis, kad jie nepabėgtų. Gyvatės gali būti transportuojamos, pavyzdžiui, pagalvių užvalkale, bet pasiekus evakuacijos vietą, turi būti patalpinamos į saugesnę talpą. Jeigu gyvatė įpratusi dažnai maitintis, turėkite su savimi maisto, vandens. Jei auginate driežus, evakuacijos metu jų priežiūra panaši kaip paukščių.

 Niekur nepalikite gyvūnų be priežiūros, nes jie gali pabėgti. Dauguma gyvūnų nelaimės metu būna neramūs, apimti panikos. Jie gali slėptis, bandyti pabėgti ar net kandžiotis, draskytis.

 Gali atsitikti taip, kad prasidėjus evakuacijai jūsų nebus namuose. Todėl turi būti suplanuota ir tokia situacija. Pasitarkite su kaimynais, gal jie turės galimybę paimti jūsų gyvūną ir pasitikti jus iš anksto sutartoje vietoje. Žmonės, imantys svetimus gyvūnus, turi žinoti, kur tie gyvūnai yra, ką jie mėgsta, ko jiems reikia. Žmonės turi jaustis šalia jūsų gyvūnų patogiai, nebijoti jų. Be to, šie žmonės turi turėti jūsų namų raktus, žinoti, kur padėti reikalingi daiktai ir gyvūnų maistas.

 Jei laiko pasiruošimui nėra ir turite išvykti nedelsdami, įleiskite visus gyvūnus į namus arba uždarykite kitoje vietoje, kad sugrįžus netektų jų ieškoti.

Kai situacija normalizuojasi, grįžtate į namus. Tačiau po to reikia laiko, kad gyvūnai grįžtų į įprastą jų gyvenimo ritmą. Planavimas ir išankstinis pasirengimas padės atremti nelaimes, tačiau joms praėjus namai gali neatpažįstamai pasikeisti – dingti būdingas namams kvapas ir įprasta aplinka, prie kurios gyvūnai buvo pripratę. Sugrįžę į buvusius namus jie gali prarasti orientaciją ir pabėgti, todėl tik sugrįžus iš evakavimo vietos, negalima leisti gyvūnams laisvai lakstyti po namus, reikia stengtis palaipsniui pripratinti gyvūną prie pasikeitusios aplinkos. Specialistai pataria kates keletą dienų laikyti specialiuose  narvuose, o šunis keletą dienų laikyti kambaryje pririštus. Reikia nemažai kantrybės pratinant juos prie pasikeitusių namų, būtina stebėti elgseną ir sveikatos būklę po patirto streso. Pastebėję, kad augintinis per ilgai keistai elgiasi, pasikonsultuokite su veterinarijos specialistais.