Virtuvė

Vaikai privalo žinoti, kad viryklių, ypač dujinių, jungikliai – ne žaislai. Reikia mokyti akylai stebėti užvirimo momentą, kad skystis ar riebalai neišbėgtų ir neužgesintų viryklės kaitviečių – užgesus liepsnai, į virtuvę ims veržtis dujos, o riebalai, patekę ant ugnies, gali ir užsiliepsnoti. Kad būtų išvengta nusideginimų, nederėtų dėti arti stalo krašto nei karšto gėrimo, nei karšto maisto. Be to, bus daug mažesnė tikimybė ant savęs susiversti karštą viralą, jei ant viryklės puodų ir keptuvių  rankenos bus nusuktos į vidų, o didžiausi puodai statomi kuo toliau nuo viryklės krašto. 

Labai svarbu tinkamai  išdėstyti virtuvėje esančius aštrių virtuvinių įrankius ir prietaisus. Kad vaikai nepaslystų ir neatsitrenktų į aštrius virtuvinių spintelių kampus, būtina prižiūrėti, kad virtuvės grindys visuomet būtų sausos. 

Virtuvėje esantys elektriniai prietaisai turi būti tvarkingi, su nepažeistais elektros kabeliais. Nušiurę, įtrūkę elektros laidai yra pavojingi – prilietus jie gali sukelti elektros šoką ar net nutrenkti. Nederėtų laikyti nuolat įjungtų besisukančių elektrinių prietaisų: mikserių, mėsmalių. Vaikams reikia paaiškinti, kur namuose yra elektros skydinė ir išmokyti, įvykus nelaimei, išjungti elektros tiekimą. 

Svetainė

 Kambaryje neturi būti išmėtytų daiktų, ant kurių galima suklupti ar užkliūti. Kad neatsitrenkti į aštrius kampus, nepaslysti ant nepritvirtintų kilimų ar kiliminės dangos  ir nesusimušti, reikia pritvirtinti kilimus prie grindų lipnia juosta, o aštrius baldų kampus uždengti apsauginiais dangteliais.   

Jeigu svetainėje yra židinys, šildytuvas, būtina laikytis ,,vieno metro saugaus atstumo“ taisyklės – patalynė, drabužiai ir kiti daiktai laikomi ne arčiau kaip per metrą nuo šildymo įrenginių. 

Vonia 

Negalima lipti į vonią, prieš tai ranka nepatikrinus  vandens temperatūros.

Maudantis vonioje negalima jungti elektrinių prietaisų.  

Ką tik išlipus iš vonios ir ant grindų stovint basomis šlapiomis kojomis, negalima jungti plaukų džiovintuvo – gali nutrenkti elektra.

Kad neparkristumėte:

• Baigę žaisti surinkite žaislus, nes galite ant jų suklupti.
• Maudykitės vonioje sėdėdami.
• Nevaikščiokite tamsoje.
• Be suaugusiųjų priežiūros neatidarykite langų.
• Neneškite vienu metu daug daiktų.
• Prisiminkite, kad laiptų turėklai skirti prisilaikyti, bet ne čiuožti.

• Nestovėkite ir nesėdėkite aukštai.

SAUGŪS ŽAIDIMAI KIEME  

Kad važiuotumėte dviračiu saugiai:

• sustokite ties raudonu šviesoforo signalu;
• nevažinėkite automobilių stovėjimo aikštelėje;
• važiuodami nekalbėkite mobiliuoju telefonu;
• nevažinėkite dviračiu sutemus;
• lenkdami pėsčiuosius signalizuokite garsiniu signalu;
• užsidėkite dviratininko šalmą;

• dėvėkite patogią avalynę.

 Kad pasivažinėjimas riedučiais būtų saugus:

• parinkti tinkamą riedučių dydį; Riedučių batai turi gerai prilaikyti koją, nesikraipyti į šonus ir  būti ypač patogūs.
• vaikui mokantis važiuoti riedučiais, jį būtinai turi prižiūrėti suaugęs žmogus. Vieta turėtų būti nedidelio nuolydžio, lygiu paviršiumi ir pakankamai nuošali, kur nebūtų nei pėsčiųjų, nei dviratininkų.
• užsidėti dviratininko šalmą bei kelių ir rankų apsaugas.

Žaidimų aikštelėje pavojinga:

• gyvūnų formos sūpuoklės,
• daugiau nei vienos vietos sūpuoklės,
• nušiurusios, suraišiotos sūpuoklių virvės,
• gimnastinis buomas,
• beždžionių tiltas,

• batutas.

 SAUGŪS NAMAI IR SAUGUS ELGESYS GATVĖJE 

Vienas namuose 

Vaikas, liekantis vienas namuose, turi gerai žinoti ir mokėti:

• užrakinti ir atrakinti duris,
• įjungti ir išjungti šviesą,
• tinkamai elgtis su virykle ar mikrobangų krosnele,
• paskambinti pagalbos telefonu, žinoti kokią informaciją pasakyti dispečeriui,
• žinoti, kaip jis turi elgtis kilus gaisrui, suveikus dūmų detektoriui,
• žinoti, kaip elgtis, jeigu kažkas ieško tėvų, kurių šiuo metu namuose nėra,
• žinoti, kaip elgtis, jeigu suveikia apsauginė signalizacija. 

Kaip elgtis, kai skambina nepažįstamas žmogus?

-                     neprisistatyti pakėlus telefono ragelį,  ištarti tik ,,klausau“,

-                     nieko nesakyti ir nepasakoti apie savo šeimą,

-                     nesakyti skambintojui, kad yra vienas namuose,

jeigu prašoma pakviesti tėvelį ar mamytę, galima atsakyti, kad šiuo metu jie yra užsiėmę svarbiais darbais ir atsiliepti negali, bet jie gali paskambinti paliktu telefonu.   

Pakeliui namo

• Į mokyklą ir iš jos visuomet eiti tuo pačiu keliu;
• pranešti tėvams, kad sėkmingai grįžo namo, ir tik po to eiti žaisti į kiemą;
• nežaisti kieme su vyresniais nepažįstamais vaikais, nepasiduoti įkalbinėjimams eiti su jais kur nors toliau nuo namų, ar kviestis juos į svečius;
• neimti iš nepažįstamojo dovanų, saldumynų, gėrimų ir t. t.;
• griežtai draudžiama sėstis į mašiną su nepažįstamais žmonėmis ar prašyti, kad nepažįstami pavežtų.

PAVOJAI MIŠKE

Elgesys pasiklydus miške:

• Kiekvienas vaikas, eidamas į žygį, turėtų pasiimti švilpuką, kad pasiklydęs vaikas švilpuku galėtų duoti aiškų signalą jo ieškantiems;
• likti vienoje vietoje, neklaidžioti po mišką;
• glaustis po medžiu, įsirengti iš samanų, šakų guolį po juo;
• stengtis pranešti apie savo vietą daiktais ir garsais, pavyzdžiui, kaip nors neįprastai papuošti savo medį  saldainių popieriukais, plastiko buteliu, samanomis.

Įkandimai 

Gyvatės įkandimo požymiai:

-         deginantis skausmas;

-         dvi viena šalia kitos esančios įkandimo žymės;

-         oda patinsta, pakeičia spalvą;

-         pradeda krėsti šaltis, pykina, apima silpnumas;

-         sąmonės netekimas ir mirtis. 

Pirmoji pagalba, įkandus gyvatei:

o                   paguldyti nukentėjusįjį ant šono;

o                   nuo įkąstos galūnės nuimti žiedus, apyrankes;

o                   stipriai užveržti galūnę 5–10 cm virš įkandimo vietos. Žemiau užveržtos vietos turi būti jaučiamas pulsas;

o                   išspausti iš žaizdos nuodus. Negalima čiulpti nuodų iš žaizdos, nes žmogus, teikiantis pagalbą, gali pats apsinuodyti;

o                   įkąstą galūnę nuleisti kiek galima žemiau. Malšinti skausmą;

o                   kviesti greitąją pagalbą ar skubiai vykti į ligoninę. 

Pirmoji pagalba, įsisiurbus erkei:

o                   nesistenkite ,,išrauti“ įsisiurbusios erkės. Suimkite erkę pincetu ir atsargiai judindami į šonus pabandykite ištraukti;

o                   jeigu erkės galva nutrūko ir liko įsisiurbusi, patepkite tą vietą spiritu ar jodo tirpalu;

o                   kreipkitės į gydytoją. 

Įkąsti ar skaudžiai sugelti gali ir kiti vabzdžiai: uodai, akliai, bitės, širšės, vapsvos. Iškylos į gamtą metu verčiau visuomet apsivilkti rūbus, dengiančius rankas ir kojas, o atviras kūno vietas pasitepti vabzdžius atbaidančiais kremais ar losjonais. Nors labai smagu pabėgioti basomis po pievą, geriau nenusiaukite, nes galite netyčia užlipti ant bitės ar vapsvos. Valgydami saldumynus ar gerdami saldžius gėrimus, būkite atsargūs, kad su saldžiu kąsniu ar gurkšniu į burną nepatektų ir skaudžiai geliantis vabzdys.  

Jeigu netoliese aptikote vapsvų lizdą ar matyti bičių aviliai, nesmalsaukite – būkite nuo jų kuo atokiau. Būkite atsargūs prie malkų krūvos, pašiūrių, tamsių garažų užkampių ar kitų atokesnių vietų. Tokiose vietose vapsvos ir širšės mėgsta sukti lizdus. Nemojuokite rankomis, norėdami atbaidyti bites ar vapsvas – tai jas gali supykdyti. Stovėkite nejudėdami, ramiai, kol jos nuskris. Jei jus sugėlė ar įgėlė bitės ar vapsvos, nedelsdami tai pasakykite suaugusiam. Jeigu įkandimų keletas, gali prireikti skubios medikų pagalbos.  

Grybavimo taisyklės:

o                               nerinkti nepažįstamų grybų;

o                               nerinkti grybų, kurie auga prie magistralių, šiukšlynų;

o                               nerinkti senų, supelijusių, pasidengusių slidžia plėvele grybų;

o                               nerinkti peraugusių, sugedusių grybų;

o                               neragauti neparuoštų grybų.

Apsinuodijimas grybais klastingas tuo, kad visi išvardinti požymiai gali pasireikšti ne vienu metu ir klaidinti žmogų. Tačiau jeigu kyla nors mažiausias įtarimas, kad apsinuodijote grybais, reikia kreiptis į gydytoją. Pirmoji pagalba, apsinuodijus grybais, sukelti vėmimą. Jokiu būdu, apsinuodijus grybais, negalima gerti vandens, nes tada nuodai greičiau pateks į žarnyną. 

SAUGUS ELGESYS VANDENYJE

Pagrindiniai pavojai maudantis:

o       nepažįstamas krantas;

o       mėšlungis;

o       stipri srovė;

o       šokas, netikėtai įkritus į vandenį 

Pagrindinės maudymosi taisyklės:

o       niekada neplaukite į ežerą audros metu ar naktį;

o       neplaukite vienas;

o       plaukite tik saugiose vietose;

o       žinokite, koks vandens telkinio gylis ir kokios vandens telkinio ypatybės;

o       maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti;

o       mokykitės plaukti; 

Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai,  po truputį artėjant link kranto. Jei upė vingiuota, reikia plaukti link upės vingio vidurio - ten srovė yra silpnesnė. 

Maudantis jūroje,  jei krantas toli, neeikvoti jėgų kovojant su bangomis, mėginant plaukti  į krantą. Artėjant kiekvienai naujai bangai, stengtis energingai dirbti rankomis ir kojomis, kad praplauktumėt  bangos ketera kiek galima toliau. Kai tik banga praeina, atsipalaiduokite ir laukite kitos. Kai pasieksite krantą, lipkite iš vandens tik tada, kai bangos ketera atsitrauks nuo jūsų. Lipdami į krantą stenkitės įsikabinti į ką nors tvirtą, kad atėjusi kita banga jūsų nenutemptų gilyn. Maudytis jūroje audros metu draudžiama 

Jeigu į vandenį gilioje vietoje įkrito nemokantis plaukti žmogus, viskas, ką galima padaryti – tai mėginti kuo ilgiau išsilaikyti vandenyje. Siūloma keletas išsilaikymo būdų:

1. Atsigulti ant vandens, veidu į vandenį, plačiai išskėtus į šonus rankas, kvėpuoti kiek įmanoma rečiau ir giliau.
2. Judinti kojas taip, tarsi mintumėte dviračio pedalus, o rankomis mojuoti vandenyje, perkeliant ant jų dalį kūno svorio ir laikant pusiausvyrą. 

Jeigu maudantis sutraukė mėšlungis:

• pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros;
• jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti koją ir patempti pėdą į priekį;
• jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save;
• jeigu mėšlungis stipriai sutraukė ir skausmas gana didelis, o koja pati neišsitiesia, reikia mėginti ją ištiesti rankomis;
• galiausiai sutrauktą raumenį siūloma trinti ir gnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo;
• kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti jau kitu plaukimo stiliumi.

Ant lūžtančio ledo... 

Ledas laikomas tvirtu, kai yra storesnis nei 7 cm. Tokio storio ledas jau gali išlaikyti žmogų. Tačiau kad išlaikytų žmonių grupę, ledas turi būti ne mažiau kaip 12 cm storio.  

Prieš pradedant eiti ledu, reikia apsidairyti, gal yra jau pramintas takelis ar paliktos pėdos. Saugiau eiti jau pramintu, vadinasi, ir patikrintu keliu. Ledu patartina eiti palengva, „čiuožiančiu“ žingsniu, t. y. neatkeliant kojų nuo žemės. Einant ledu rekomenduojama pasiimti tvirtą lazdą ir, prieš žengiant žingsnį, lazda tikrinti ledo stiprumą. Jei po smūgio į ledą atsiranda vanduo, tokiu ledu geriau neiti.  

Einant ledu patartina apeiti užneštas sniegu ar apipustytas vietas. Ledas po sniegu visada  plonesnis. Ypač pavojingas ledas atodrėkių metu.  

Ką daryti įlūžus  

1. Nepasiduoti panikai. 
2. Nesistenkite karštligiškai kabintis už ledo krašto.
3. Lėtai, atsargiai, nedarant jokių staigių judesių, ropštis iš eketės į tą pusę, iš kurios atėjote.
4. Ant ledo reikia užslinkti plačiai išskėtus rankas, kad padidėtų atramos plotas.
5. Stengtis kiek įmanoma toliau krūtine užšliuožti ant ledo, o po to atsargiai užkelti vieną paskui kitą kojas.
6. Jei eketė siaura, išlipti iš eketės galima vartantis nuo nugaros ant pilvo.
7. Jei ledas silpnas ir, bandant išlipti iš eketės, lūžta, reikia jį laužyti tol, kol prieisite iki stipraus.
8. Išlipus iš eketės, šliaužkite į tą pusę, iš kurios jūs atėjote.
9. Jokiu būdu nebandykite iš karto stotis ant kojų. Atsistoti galima, tik pasiekus krantą.
10. Jeigu įlūžote užšalusioje upėje, iš eketės reikia ropštis prieš srovę ir neplūduriuoti  pasroviui, nes upės srovė gali įtraukti po ledu.  

Kai tenka gelbėti lede įlūžusį žmogų  

1. Prie eketės krašto reikia artintis labai atsargiai, geriausia - šliaužti, plačiai į šonus išskėtus rankas.
2. Jeigu įmanoma, šliaužti ant lentos ar pagalio.
3. Negalima artintis visai prie eketės krašto, nes yra didelė tikimybė įlūžti.
4. Saugiausias atstumas yra 3–4 metrai nuo eketės krašto.
5. Skęstančiajam reikia ištiesti pagalį ar lentą ir, kai žmogus įsikimba, tempti.
6.  Ištraukus skęstantįjį, reikia šliaužti kuo toliau nuo pavojingos vietos, drauge nutempti ir nukentėjusįjį.

Atsidūrus saugioje vietoje, būtina nukentėjusįjį kuo skubiau sušildyti ir iškviesti medicinos pagalbą.