Ką paprastai įsivaizduojame išgirdę žodį radiacija: atominę elektrinę arba rentgeno kabinetą, o gal saulės spinduliuotę? Dažnai kasdieniniame gyvenime net nesusimąstome apie tą paslaptingą spinduliuotę. Tačiau natūrali radiacija yra apie mus, o žmogaus sukurti radiacijos šaltiniai veikia mus kasdien. Jonizuojanti spinduliuotė gali turėti skirtingą pavidalą:  gali būti elektromagnetinės bangos, sklindančios visomis kryptimis erdvėje šviesos greičiu, arba didelę energiją turinčios dalelės, kurios juda su skirtingu greičiu.

Aptikti radiacijos pavojų ir perspėti apie jonizuojančios spinduliuotės grėsmę mums gali padėt prietaisai. Pats paprasčiausias jutiklis, fiksuojantis jonizuojančią spinduliuotę, yra Geigerio Miulerio skaitiklis.

Radioaktyvaus skilimo metu išspinduliuojama alfa, beta dalelės ir gama spinduliuotė. Rentgeno spinduliuotę sukelia procesai, kurie vyksta už branduolio ribų.

Alfa spinduliuotė nėra labai pavojinga žmogui, kol nepakliūva į vidų. Alfa daleles gali sustabdyti net popieriaus lapas, tačiau patekę į vidų dėl didelės energijos jos gali stipriai pakenkti audiniams ir vidiniams organams.

Beta dalelės –  greitai skriejantys elektronai, kurie išspinduliuojami radioaktyvaus skilimo metu. Jie gali turėti ir teigiamą,  ir neigiamą krūvį.

Beta dalelės skvarbesnės už alfa daleles. Jos gali įveikti odos sluoksnį ir pažeisti audinius, taip pat jos yra pavojingos akims. Daugelį jų galima  sustabdyti arba susilpninti nešiojamais drabužiais, akiniais arba kokia nors kitos medžiagos kelių centimetrų uždanga (pvz., stiklu arba aliuminiu).

Rentgeno spinduliai ir gama spinduliuotė, kaip ir matoma šviesa, yra fotonai – energijos porcijos, neturinčios svorio. Gama spinduliuotė neturi masės ir krūvio, todėl yra labai skvarbi, tiesiog skrodžia mus kiaurai be jokių kliūčių, sukeldama jonizaciją ir tam tikrą poveikį sveikatai vidiniuose organuose ir audiniuose. Spinduliuotės energiją stipriai sumažina dešimt centimetrų dirvožemio, 7,5 cm betono arba 15 cm švino.

Rentgeno spinduliai turi tokias pačias savybes kaip ir gama spinduliuotė (neturi krūvio ir masės), tačiau ne tokie skvarbūs kaip gama spinduliai, nes turi mažiau energijos. Jie gali būti sustabdomi kelias milimetrais švino. Kadangi rentgeno spindulių įranga labai plačiai naudojama medicinoje diagnostikai ir gydymui, faktiškai rentgeno spinduliai turi didžiausią įnašą iš dirbtinių jonizuojančios spinduliuotės šaltinių žmonių apšvitai. Kadangi rentgeno spindulių gana trumpas bangos ilgis, jie lengvai prasiskverbia per medžiagas, kurios neturi pakankamo tankio, tačiau didesnio tankio medžiagos (tokios kaip švinas ir betonas) sėkmingai juos sulaiko.

Branduolinės ir radiologinės nelaimės

Branduolinės nelaimės atveju, kai susprogdinamas branduolinis užtaisas ar įvyksta stambaus masto nelaimė (kaip Černobylio 1986 m.) atominėje jėgainėje, į aplinką patenka milžiniški kiekiai radioaktyviųjų medžiagų aerozolių, dulkių, dūmų, garų , kurių debesys ilgainiui pasklinda plačioje teritorijoje ir, priklausomai nuo oro masių srautų bei kitų sąlygų atmosferoje, gali apkeliauti visą Žemės rutulį, sukeldami aplinkos radiacinio fono anomalijas, kol galiausiai nusėda užteršdami teritoriją. Paprasčiau kalbant branduolinių nelaimių atveju gali būti užterštos ištisos teritorijos, jose esantys žmonės , gyvūnai ir augalai.

Radiologinės nelaimės atveju, kai pametamas radioaktyvusis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis ar piktavališkai susprogdinamas užtaisas, pridėtas radioaktyviųjų medžiagų („nešvari“ bomba), į aplinką taip pat patenka radioaktyviųjų medžiagų, dulkių, garų, aerozolių ir t. t., kurie dirbtinai išsklaidomi aplinkoje.

Svarbu žinoti, kad galima tiek vidinė, tiek išorinė žmogaus organų apšvita. Į žmogaus organizmą radioaktyvios medžiagos gali patekti pro nosį, burną, atviras žaizdas ir švitinti iš vidaus. Todėl patartina dėvėti kostiumus ar apsiaustus, dujokaukes, respiratorius ar paprasčiausius vatos ir marlės raiščius, kad kuo mažiau dulkių ir aerozolių su radioaktyviosiomis medžiagomis patektų į organizmą. (Tuo pačiu tikslu rekomenduojama sandarinti pastatus).

Dujokaukės, kostiumai ar apsiaustai neapsaugo nuo didele skvarba pasižyminčių gama spindulių. Todėl pagal galimybes rekomenduojama vengti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos aplinkos ar pavienių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Jonizuojančios spinduliuotės poveikio tiesiogiai nepajusite, todėl, jei įtariate, kad nelaimės vietoje galėjo būti panaudotas radiologinis ginklas, nedelsdami skambinkite telefonu 112 arba kitais skubios pagalbos telefonais: 01, 02, 03. Tai svarbu todėl, kad tik specialistai gali identifikuoti panaudotas radioaktyviąsias medžiagas, prognozuoti galimą radioaktyviosios taršos poveikį žmonėms ir aplinkai.

Jei įtariate, kad teroristai panaudojo radiologinį ginklą:

• nelieskite jokių daiktų nelaimės vietoje;
• laikykitės kuo toliau nuo bet kokio regimo dūmų ar garų šaltinio;
• suteikite pirmąją medicininę pagalbą nukentėjusiems;
• kuo skubiau išeikite iš pavojingos zonos;
• patarkite žmonėms kuo toliau pasitraukti nuo įvykio vietos, kol neatvyks specialiosios tarnybos;
• atsistokite prieš vėją nuo įvykio vietos. Saugus nuotolis nuo užterštos zonos ribos – mažiausiai 30–50 metrų;
• negerkite, nevalgykite, nerūkykite nelaimės vietoje ar šalia jos.
• palaukite į nelaimę atvykstančių tarnybų ir informuokite jas apie situaciją nelaimės vietoje;
• laikykitės asmens higienos reikalavimų;
• klausykitės pranešimų per radiją ir televiziją ir elkitės pagal jų rekomendacijas.

Pajutę pirmuosius sveikatos sutrikimus: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kylančią temperatūrą, bendrą silpnumą tuoj pat kreipkitės į medikus.

Radiacinio poveikio aukoms gali nesimatyti akivaizdžių žaizdų. Jonizuojančiosios spinduliuotės aukoms, skirtingai nei cheminių agentų paveiktoms, nėra reikalo skubiai nusivilkti rūbus ar dekontaminuoti aplinką. Radiacinio poveikio aukoms gali nesimatyti akivaizdžių žaizdų

Išorinė ir vidinė apšvita

Išorinė apšvita susidaro, kai radioaktyvios medžiagos ar jų dalelės veikia žmogų, būdamos ore, iškritusios ant žemės paviršiaus ar nusėdusios ant žmogaus kūno paviršiaus.

Saugantis nuo išorinės apšvitos slepiamasi slėptuvėse ar priedangose, žmonės evakuojami arba visiškai iškeldinami iš užterštos teritorijos, kontroliuojamas patekimas į zoną ir išėjimas iš jos, stebima ir kontroliuojama aplinka.

Yra trys pagrindiniai būdai apsisaugoti nuo išorinės apšvitos:

1. Atstumas. Tai galima pasiekti būnant kuo toliau nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, nes apšvita ar gaunama dozė tolstant nuo lokalinio spinduliuotės šaltinio mažėja proporcingai atstumo kvadratui.

2. Laikas. Kuo trumpiau būsime toje aplinkoje, kur esam švitinami, tuo mažesnę dozę gausime.

3. Uždanga. Nuo spinduliuotės galima apsisaugoti ekrano pagalba.

Vidinė apšvita atsiranda, kai radioaktyvių medžiagų dalelės patenka į žmogaus organizmą kvėpuojant arba vartojant radioaktyviomis medžiagomis užterštą maistą, vandenį.

Kai radioaktyvios medžiagos pakliūna į organizmą, jos tampa nuolatiniu apšvitos šaltiniu, kuris nuolatos yra su mumis ir nuo kurio jau niekur nepasislėpsi. Taigi svarbu iš anksto pasirūpinti kad tos medžiagos nepatektų į vidų.

Priemonės nuo vidinės apšvitos apima aukščiau išvardintas priemones, taip pat burnos ir kvėpavimo takų apsaugą, stabilų jodo preparatų vartojimą, maisto ir vandens kontrolę.

VEIKSMAI, ĮVYKUS AVARIJAI ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE

Įvykus avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje, gyventojai būtų informuoti sirenų kauksmu, o vėliau per radiją ir televiziją gautų tikslią informaciją ir patarimus kaip elgtis. Valstybės institucijos yra parengusios planus, pagal kuriuos būtų organizuojama gyventojų apsauga, tačiau gyventojai ir patys turėtų rūpintis savo saugumu ir žinoti, kaip elgtis tokios avarijos atveju.

Apsaugomieji veiksniai

Skubūs gyventojų apsaugomieji veiksniai yra:

·        slėpimasis slėptuvėse, gerai užsandarintose patalpose (nuo vienetinio šaltinio galima slėptis už priedangos, skydo ekrano, laikytis saugaus nuotolio);

·        jodo profilaktika;

·        evakavimas;

·        kvėpavimo takų apsauga;

·        gyventojų ir transporto patekimo į užterštą teritoriją reguliavimas ir apribojimas;

·        maisto produktų, geriamojo vandens bei pašarų apsauga;

·        žmonių ir rūbų deaktyvavimas;

·        medicinos pagalba.

Ilgalaikiai apsaugomieji veiksniai yra:

·        laikinas žmonių perkėlimas;

·        nuolatinis žmonių iškeldinimas;

·        aplinkos deaktyvavimas;

·        maisto produktų ir geriamojo vandens kontrolė;

·        atkuriamosios priemonės žemės ūkyje.

Jeigu gavote nurodymą likti namuose, pirmiausia reikės sandarinti būstą. Uždarykite duris, langus ir orlaides. Uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Nepamirškite ir balkonų durų. Viską sandariai uždarę, langus ir duris apklijuokite popieriaus ar polimerinėmis juostelėmis. Plastikiniai langai bei balkonų durys labai sandarūs, jų papildomai sandarinti nereikia.

Pasiruoškite maisto atsargų ir paprasčiausių kvėpavimo organų apsaugos priemonių.

Laikykite įjungę radiją ir televizorių, nes jums nuolat bus teikiama naujausia informacija bei rekomendacijos kaip elgtis.

Jei prireiktų evakuotis:

Jeigu gyvenate 30 km spinduliu apie Ignalinos AE, iškilus avarijos grėsmei ar jai įvykus, per radiją gali būti pranešta, kad vyks evakavimas. Pasiruoškite pačius būtiniausius daiktus, kuriuos pasiimsite su savimi (dokumentus, pinigus, šeimynines relikvijas, vaistus, užrašų knygelę su telefonais, kelis mėgstamiausius vaikų žaislus). Gyventojai, įsikūrę 5 km spinduliu apie elektrinę, būtų evakuoti vos tik kilus avarijos grėsmei, nesvarbu, ar avarija tikrai įvyks, ar pasiseks jos išvengti.

Paskelbus apie galimą evakavimąsi, pasiruoškite maisto produktų 2–3 dienoms. Pasiimkite reikalingus daiktus, viską tvarkingai sudėkite į lagaminus, kelioninius krepšius, kuprines. Prie kiekvieno imamo su savimi daikto pritvirtinkite kortelę su savo vardu, pavarde.

Neužmirškite savo kaimynų. Pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Padėkite vieni kitiems. Gal šalia jūsų gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų – pasidomėkite, ar yra kam pasirūpinti šiais žmonėmis. Jei ne – padėkite jiems arba skambinkite telefonu 112 ar kitais skubios pagalbos telefonais – 01, 02, 03.

Pasiimkite savo šunis, kates ir t. t. Dėl gyvulių ūkininkai gaus atskirus nurodymus.

Palikdami namus išjunkite elektros prietaisus, sandariai uždarykite langus bei duris ir atlikite visus jums žinomus ir įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Elkitės ramiai.

Jeigu galite be pašalinės pagalbos pragyventi 3 dienas – jūs pasirengę evakuacijai.

Kaip paruošti maisto atsargas?

Visi maisto produktai sudedami į šaldytuvus, sandariai uždaromus indus, stiklainius, metalines dėžutes, polietileninius maišelius; bulvės ir daržovės supilamos į dėžes, išklotas popieriumi, celofanu, polietileno plėvele arba klijuote, iš viršaus uždengiamos brezentu arba kitokiu tankiu audeklu. Geriamasis vanduo turi būti saugomas sandariai uždarytose termosuose, stiklainiuose, bidonuose ir kt.

Kaip pasiruošti paprasčiausias kvėpavimo organų apsaugos priemones?

Užterštoje vietovėje paprastai naudojamos kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Šiam tikslui tinka visų rūšių dujokaukės ir respiratoriai, tačiau galima naudoti ir paprasčiausias savos gamybos apsaugos priemones – iš vatos ir marlės sluoksnio padarytus raiščius, kurie gerai saugos nuo radioaktyviųjų teršalų. Raištis daromas taip: 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės ar kito turimo audinio viduryje, 30x20 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30–35 cm) įkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raiščius. Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Jei neturite vatos ir marlės, tinka ir keliais sluoksniais sulankstytas rankšluostis, skarelė ar medžiagos skiautė. Įsidėmėkite, kad panaudotos apsaugos priemonės yra vienkartinės ir toliau naudoti netinka.

Kūnui apsaugoti yra įvairiausia speciali apsauginė apranga, tačiau ją paprastai turi avarijos padarinius likviduojantieji pareigūnai. Gyventojai galėtų vilkėti paltais, striukėmis, lietpalčiais, polietileno apsiaustais ir pan., tik reikėtų užsisegti visas sagas, užtrauktukus, pastatyti apykakles, užsimauti gumines ar odines pirštines. Kojoms apsaugoti geriausiai tinka guminė avalynė.

Kaip atlikti jodo profilaktiką?

Jodo profilaktika atliekama siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio. Jodo tabletes pradėkite vartoti tik tuomet, kai apie tai bus paskelbta per visuomenės informavimo priemones. Apie profilaktikos reikalingumą gali spręsti tik medikai, nes jie yra pasirengę kvalifikuotai įvertinti situaciją ir  įpareigoti laiku pateikti rekomendacijas ekstremalių situacijų centrams, kurie privalo tučtuojau informuoti gyventojus. Nors įvykus avarijai jūs gausite tikslius nurodymus, kaip vartoti stabiliojo jodo preparatus, tačiau siūlome jau dabar susipažinti su jų vartojimo instrukcija. Jodo profilaktika – tai kalio jodido (KI) arba kalio jodato (KIO3) tablečių (kai jų nėra, tinka 5 proc. jodo tinktūra) vartojimas.

Stabiliojo jodo preparatų vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių grupėms tokia:

Suaugusieji iki 40 metų (tarp jų nėščios ir maitinančios moterys) ir 13–16 metų paaugliai išgeria 130 mg kalio jodido arba 170 mg kalio jodato. Tabletės būna įpakuotos po 125 mg arba 250 mg. Jeigu tabletė sveria 125 mg, išgerkite visą, jei 250 g – pusę tabletės.

• Vaikams nuo 3 iki 12 metų skiriama 65 mg kalio jodido arba 85 mg kalio jodato. Tai pusė suaugusiųjų dozės.
• Kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų duodama 30–35 mg kalio jodido arba 40–45 mg kalio jodato. Tai ketvirtis suaugusiųjų dozės.
• Naujagimiams iki 1 mėnesio skiriama 15 mg kalio jodido arba 20 mg kalio jodato. Tai aštuntadalis suaugusiųjų dozės.