Buityje naudojami cheminiai produktai (buitinė chemija), užteršta aplinka daro žmonėms nuolatinį nematomą, tačiau žalojantį poveikį. Matomi, todėl labiau suvokiami pavojai nutinka, kai pavojingos medžiagos patenka į aplinką staiga ir netikėtai: pažeidus jų naudojimo, saugojimo tvarką, įvykus avarijoms pramoniniuose ar komerciniuose objektuose, laboratorijose, transporte, teroro akto metu. Tokiais atvejais žūsta, sužalojami ar apnuodijami žmonės, gyvuliai, pažeidžiama gamta, užteršiami pastatai, sunaikinamas turtas.

Buityje naudojamos cheminės priemonės gali būti labai įvairios formos. Tai skysčiai, pastos, drebučiai, kietos medžiagos (miltelių, granulių, luitelių pavidalu). Kai kurias naudojame iškart (valikliai, plovikliai, šveitikliai), o kai kurias tenka skiesti ( dažai, lakai, emaliai ir kt.). Tinkamai naudojamos buitinės chemijos priemonės beveik nekenksmingos žmonių sveikatai, tačiau netinkamai naudojamos ar laikomos gali sukelti alergiją, apsinuodijimus, lėtines ligas, užteršti aplinką, mitybos grandinę, sužaloti gyvūnus. 

Įvairios kosmetinės priemonės, dantų pasta, šampūnai, plaukų standikliai, lakai, dezodorantai, vaistai ir kt. – paprastai  nepavojingos, tačiau netinkamai pavartotos gali sukelti šalutinių reakcijų ir net apsinuodijimų, ypač vaikams ir jautriems žmonėms. Dažniausiai apsinuodijama medikamentais: antidepresantais, barbitūratais, neuroleptikais, benzodiazepinais, analgetikais ir kitų grupių vaistais.  

Vaistai  

Kiekvienoje namų vaistinėlėje surasime vaistus nuo galvos skausmo, kosulio, slogos ar įvairių uždegimų. Gausu indelių su tabletėmis, tinktūromis, pastomis...  Peržiūrėkite vaistų atsargas ir atsakykite sau į šiuos klausimus: 

·                    Ar visi vaistai reikalingi?

·                    Ar visi su etiketėmis ir sudėti į jiems skirtus indelius?

·                    Ar vaistų galiojimo laikas dar nepasibaigęs?

·                    Ar žinote, kokiais atvejais  ir kokiomis dozėmis juos galima vartoti?

·                    Ar vieta, kurioje laikomi vaistai, pasiekiama mažiems vaikams?  

Visuomenės sveikatos specialistų teikiamais tyrimų duomenimis, 2005 m. iš 690 apsinuodijimo atvejų 390 buvo vaikai iki septynerių metų amžiaus. Tai lėmė nesaugiai, vaikams prieinamoje vietoje laikomi vaistai. 

Žmogui, išgėrusiam per didelę dozę vaistų, t. y. apsinuodijus, būtina kuo skubiau suteikti medicinos pagalbą. Labai svarbu tiksliai žinoti, kokiais vaistais buvo apsinuodyta, tikslų laiką,  kada vaistai pateko į organizmą, ir išgertų vaistų kiekį.  

Skalbimo ir valymo priemonės  

Skalbimo milteliai, valikliai, plovikliai, šveitikliai, vandens minkštikliai, balinimo, dezinfekavimo medžiagos – plačiai buityje  naudojamos medžiagos, skirtos skalbimui, daiktų paviršiams plauti, valyti.  Jų sudėtyje yra žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų, todėl netinkamai, neatsargiai naudojant, galima apsinuodyti, nudegti ar patirti alergines reakcijas.  Su nuotekomis patekusios į telkinių vandenis, šios medžiagos kenkia augalams ir gyvūnams, o pakuotės su medžiagų likučiais teršia gruntą ir gruntinius vandenis. 

Skalbiklius ir valiklius galima priskirti prie vidutinio pavojingumo ir labai pavojingų priemonių. Paprastai jų pakuotės būna pažymėtos įspėjamaisiais užrašais arba ženklais. Vidutinio pavojingumo priemonės  –  indų plovikliai, baldų, kilimų valikliai, o kanalizacijos vamzdžių, orkaičių, WC valikliai – labai pavojingos priemonės. Skalbimo priemonės gali sukelti alergijas, dirginti odą, tačiau jas nurijus nebus sunkių apsinuodijimų. Daug pavojingesni yra valikiai ir audinių minkštikliai. Valiklių cheminė sudėtis ir toksinės savybės labai įvairios. Juos sudaro veikliosios ir pagalbinės medžiagos. Veikliosios medžiagos valo, o  pagalbinės medžiagos suteikia valikliui kvapą, spalvą, konsistenciją.   

Pati „nekalčiausia“ valymo priemonė yra iš riebalų ir sodos pagamintas muilas. Mažai pavojingos – universalūs valikliai, indų plovikliai, baldų, kilimų valikliai, tačiau ir į  jų sudėtį įeina tam tikros pavojingos cheminės medžiagos: amonio hidroksidas – korozinė medžiaga, dirginanti odą, kvėpavimo takus, akis; perchloretilenas, žinomas kaip kancerogenas.  

Dar pavojingesnės indaplovių valymo ir dezinfekavimo priemonės.  Paprastai tai milteliai, kurių sudėtyje yra  natrio silikato, natrio trifosfato, sodos,  šiek tiek hipochloritinių baliklių,  kartais natrio hidroksido. Jų rūgštingumas labai mažas (pH 11-12), todėl jie pavojingi žmogaus sveikatai ir stipriai teršia aplinką. Patekusios į virškinimo traktą, jos gali sukelti pilvo skausmus, vėmimą bei viduriavimą.. 

Orkaičių, grilių valikliuose esančios veikliosios medžiagos turi ardomąjį poveikį.  Į jas įeina stiprios bazinės medžiagos: į skystas priemones - natrio arba kalio hidroksidai,  aerozolinius preparatus - 2-aminoetanolis. Aerozoliniai preparatai pavojingesni -  išpurkštas aerozolis, pasklidęs aplinkoje, gali suerzinti akių, nosies gleivinę, o aerozolinis balionėlis, įkaitęs iki 50 ⁰C, gali sprogti. Todėl valymo metu viryklės turi būti išjungtos, o patalpa gerai vėdinama.  

Audinių minkštikliai – bene pavojingiausios medžiagos. Jų sudėtyje vienos iš labiausiai toksiškų medžiagų: chloroformas, benzilacetatas, pentanas. Tai medžiagos, galinčios sukelti išbėrimus, galvos skausmus, net vėžinius susirgimus, pažeisti plaučius, veikti nervų sistemą.  

Sanitariniai ir WC valikliai paprastai būna dviejų rūšių:  rūgštiniai ir baziniai.  Rūgštiniai valikliai gali būti skysti arba miltelių bei granulių pavidalu. Pagrindinė veiklioji medžiaga yra rūgštys (druskos, skruzdžių, citrinų) arba rūgščiosios druskos  (natrio vandenilio sulfatas), o jų pH 1-3. Bazinių sanitarinių valiklių pagrindinė veiklioji medžiaga yra šarminė (natrio hidroksidas, natrio karbonatas, natrio hipochloritas), todėl šios priemonės turi korozinį poveikį – jos yra ardančios arba dirginančios. Dirbant su šiomis priemonėmis būtina užsimauti gumines pirštines ir užsidėti apsauginius akinius.  

Niekada negalima naudoti kartu šarminių ir rūgštinių valiklių, nes jiems kontaktuojant išsiskiria nuodingosios dujos. Pavyzdžiui, natrio hipochloritą sumaišius su druskos rūgštimi, susidaro chloro nuodingosios dujos: 

            NaOCl  +  2HCl → Cl₂  + NaCl  +  H₂O 

Ypač pavojingi žmogaus sveikatai yra baziniai kanalizacijos vamzdžių valikliai. Naudojant šiuos valiklius, vandenyje tirpsta hidroksidas ir išsiskiria daug šilumos (net iki 80⁰C). Jeigu tai milteliai, kurių sudėtyje yra aliuminio ir nitrito, vykstant reakcijoms išsiskiria vandenilio dujos (H₂). Juos naudojant būtina saugoti kvėpavimo takus, akis ir odą saugos priemonėmis. 

Labai pavojingas kanalizacijos vamzdžių valiklis „Kurmis“. Jis tirpdo kanalizacijos vamzdžiuose susikaupusius riebalus, muilo apnašas, ardo plaukus ir kitus teršalus ir ypač pavojingas nurijus.

Dėmių valikliai yra vidutiniškai arba labai pavojingi žmogaus sveikatai. Šios grupės medžiagos yra: dirginančios, ėdžios, o kai kurios nuodingos! Vieni iš pavojingesnių dėmių valiklių yra skysti, į kurių sudėtį įeina trichloretilenas  (CHCl = CCl₂) arba tetrachloretilenas, labiau žinomas prekybiniu perchloretileno pavadinimu (C₂Cl₄). Tai labai nuodingi chlorinti angliavandeniliai. Jų nuodingas poveikis pasireiškia nurijus arba per odą.  Todėl valydami, blizgindami  būtinai užsimaukite pirštines ir pridenkite kvėpavimo takus! Net sausu cheminiu būdu išvalytus drabužius prieš dėvint reikia labai gerai išvėdinti gryname ore, nes jų valymui dažniausiai naudojamas tetrachloretilenas. 

Dažai, lakai, tirpikliai  

Buityje naudojami įvairūs dažai. Dažų nuodingumas labiausiai priklauso nuo juose esančio tirpiklio rūšies ir pigmentų nuodingumo. Visi tirpikliai  lakūs ir gerai garuoja. Dažant ar lakuojant  prastai vėdinamoje patalpoje, ore gali susidaryti pavojingos žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų koncentracijos. Tirpiklių nuodingosios savybės  skirtingos, bet jie visi priskiriami prie pavojingų medžiagų grupės ir gali sukelti įvairius apsinuodijimus, paveikti nervų sistemą, sukelti vėžinius susirgimus, pažeisti kepenis ir t. t. Pavyzdžiui, benzenas (benzolas) į organizmą gali patekti per kvėpavimo takus ir odą. Apsinuodijimo benzenu simptomai – bendras silpnumas, mieguistumas, galvos skausmas ir svaigimas. Ūmaus apsinuodijimo atveju žmogus gali netekti sąmonės ir mirti dėl kvėpavimo centro paralyžiaus.  

Dažai, kurių sudėtyje yra švino, pavojingiausi tuomet, kai dažytas sluoksnis suskilinėja ir pradeda luptis nuo paviršiaus. Yrančios dažų dalelės virsta dulkėmis, kurias lengva įkvepti.  

Šios grupės medžiagos dažniausiai  ne tik nuodingos, bet ir degios. Tirpiklius reikia laikyti sandariai uždarytuose buteliuose ar gamyklinėse pakuotėse. Dažnai namuose, garažuose, sandėliukuose turime ne tik dažų, lakų, bet ir įvairių tirpiklių. Visos nelaimės dažniausiai kyla dėl netinkamo pavojingų medžiagų saugojimo. Skaudus pavyzdys: dažytoja, gyvenanti daugiabučiame name, virtuvės spintelėje plastmasiniame inde laikė acetoną. Acetonas ištirpdė indo sienelę, skystis išsiliejo ir išgaravo. Acetono garai sprogo nuo kibirkšties, automatiškai įsijungus šaldytuvui. Nuo sprogimo užsiliepsnojo sienos, baldai. Nukentėjo ne tik jos, bet ir kaimynų butai, padaryta daug materialinės žalos. Laimei, žmonių aukų buvo išvengta.           

Gyvsidabris 

Gyvsidabris yra toksiškas visoms gyvybės formoms sidabriškai baltos spalvos sunkus metalas, chemiškai atsparus, neaktyvus, sunkiai atiduodantis savo elektronus, netirpstantis vandenyje, tačiau garuojantis bet kurioje temperatūroje, net žemesnėje kaip 0⁰C.  Gyvsidabrio garų žmogus nejaučia, nes jie neturi nei spalvos, nei kvapo. Pirmieji ūmaus apsinuodijimo požymiai – silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, seilėtekis, metalo skonis burnoje, kartais pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas. Kai gyvsidabrio garų įkvepiama daug, galima plaučių edema.    

Gyvsidabris ir jo junginiai plačiai naudojami moksle ir technikoje, pramonėje ir buityje. Tai įvairių matavimo prietaisų, rentgeno, kvarco, neoninių ir kt. lempų gamyboje, medicinoje ir stomatologijoje, fotografijų ir fotorobotų gamyboje, popieriaus ir celiuliozės, dažų, pigmentų, audinių bei kosmetinių preparatų gamyboje ir t. t.. Gyvsidabriu galime užteršti aplinką sudaužę liuminescencines arba gyvsidabrines lempas, išardę galvaninius elementus ir baterijas, jungiklius bei energijos keitiklius, o dažniausiai – sudaužę gyvsidabrinį termometrą. Paprastai gyvsidabriniai termometrai anksčiau ar vėliau sudūžta, todėl patartina pirkti elektroninį termometrą.

Sudužus gyvsidabriniam termometrui, svarbiausia skubiai surinkti gyvsidabrį. Tai nėra lengva – pavyzdžiui, bandant suvalyti pabirusį gyvsidabrį  šluoste,  jis pasklis dar plačiau, o jo garavimo paviršius tik padidės.  

Gyvsidabriui surinkti reikia turėti butelį su vandeniu ir sandariu kamščiu, medinę arba stiklinę lazdelę (dar geriau varinę vielutę arba šluotelę), guminę kriaušę, voką arba storesnio popieriaus lapą, lipnią juostą arba popieriaus lapą, pateptą klijais.

Paviršiui, kuriame buvo pabiręs gyvsidabris, nukenksminti reikia pasiruošti 0,2 proc. vandeninį kalio permanganato tirpalą, parūgštintą druskos rūgštimi (2 g kalio permanganato 1 litrui vandens ir 5 ml HCl rūgšties), arba muilo ir sodos tirpalą (4proc. muilo tirpalas 5 proc. sodos tirpale, t. y. 52 g sodos ir 45 g muilo 1 litrui vandens). 

Pačius didžiausius rutuliukus reikia su lazdele surinkti į voką arba ant storesnio popieriaus ir sudėti į butelį. Po to susiurbti gumine kriauše mažesnius rutuliukus, o pačius mažiausius rutuliukus ir lašelius surinkti lipnia juosta arba klijais suteptu popieriumi. Po to visą surinktą gyvsidabrį reikia įdėti į butelį su vandeniu ir sandariai  uždaryti. 

Patalpų paviršius nukenksminamas pasiruoštu tirpalu, o patalpa  išplaunama ir gerai išvėdinama. Indas su gyvsidabriu perduodamas savivaldybės civilinės saugos skyriaus specialistams.  

Apsinuodijimas dujomis 

Dažnai buityje apsinuodijama degimo produktu – anglies monoksidu (smalkėmis). Tai bespalvės, bekvapės, nedirginančios gleivinių, lengvesnės už orą dujos. Jomis dažniausiai apsinuodijama uždaruose garažuose, šildantis automobiliuose arba per anksti uždarius kūrenamas krosnis. Šios dujos labai pavojingos, nes įkvėptos greitai prasiskverbia į eritrocitus ir trukdo į juos patekti deguoniui, t. y. susijungia su hemoglobinu ir sudaro glaudų junginį karboksihemoglobiną, negalintį prijungti ir transportuoti deguonies. Organizme atsiradus deguonies badui, staigiai paveikiama centrinė nervų sistema. Apsinuodijus anglies monoksidu, skauda ir svaigsta galva, pykina, ūžia ausyse, atsiranda šleikštulys, vemiama, prasideda vangumas, sąmonės pritemimas arba jos netekimas, koma ir galiausiai ištinka mirtis.

Apsinuodijusį anglies monoksidu reikia nedelsiant išnešti į gryną orą, atsagstyti drabužius ir daryti dirbtinį kvėpavimą, kuo skubiau suteikti kvalifikuotą medicininę pagalbą  

Kanalizaciniuose šuliniuose, yrant įvairioms organinėms ir neorganinėms medžiagoms, susidaro vadinamosios „kanalizacinės“ dujos. Kas tai yra? Tai įvairių dujų mišinys. Į vadinamų „kanalizacinių“ dujų sudėtį įeina sieros vandenilis, cianidai, metanas, chloras. Įkvėęs tokių dujų žmogus akimirksniu praranda sąmonę, ir, jeigu skubiai nesuteikiama pagalba, gali mirti.  Svarbu žinoti, kad tokios dujos ne tik toksiškos, bet ir sprogios.

Dažniausiai jomis apsinuodija žmonės, remontuojantys kanalizacinius šulinius. Taip pat galimi ir atsitiktiniai apsinuodijimai, ypač vaikų, kurie mėgsta landžioti po įvairias požemines komunikacijas. Nukentėjusįjį reikia skubiai išnešti į gryną orą, paguldyti ant šono, duoti kvėpuoti deguonies, daryti dirbtinį kvėpavimą ir kuo skubiau nugabenti į ligoninę.

Toksinių apsinuodijimų simptomai:

o       sunku kvėpuoti;

o       sudirginti akių, odos, gerklės ir kvėpavimo takai;

o       pasikeitusi odos spalva;

o       galvos skausmas, neryškus žvilgsnis;

o       galvos svaigimas;

o       sutrikusi koordinacija;

o       skrandžio spazmai ir viduriavimas. 

Norėdami  išvengti apsinuodijimų cheminėmis medžiagomis ar preparatais,  skaitykite saugos etiketes, instrukcijas ir informacinius lapelius ir laikykitės nurodytų saugumo priemonių.  Žinokite, kad galite apsinuodyti cheminėmis medžiagomis net tuomet, kai jų nematote ir neužuodžiate.

Kaip išvengti cheminių nelaimių namuose?

·                    Žinokite namuose naudojamų chemikalų keliamus pavojus.

·                    Laikykite visus medikamentus, kosmetiką, valymo priemones ir kitas namuose naudojamas chemines medžiagos vaikams nematomoje ir neprieinamoje vietoje.

·                    Skystus, seniai nenaudojamus ar pasibaigusio galiojimo  vaistus, atsargiai išpilkite į tualetą, tuščius buteliukus išmeskite į šiukšlinę.

·                    Namuose naudojamų chemikalų atsargas laikykite taip, kaip nurodyta ant gaminio etiketės.  Ne maisto produktus laikykite jiems skirtose talpose ar įpakavime ir kiekvieną kartą prieš naudodami įsitikinkite, kad naudojate būtent tą produktą ir pagal taisykles. Jeigu perpilate produktą į kitą tarą, būtinai uždėkite etiketę (geriausia iš originalios pakuotės) ir įsitikinkite, ar parinkote tinkamos rūšies tarą.

·                    Venkite maišyti skirtingas namuose naudojamas chemines priemones. Kartais sumaišius skirtingas medžiagas gali įvykti nepageidaujama reakcija.

·                    Visada prieš pradėdami naudoti naują produktą perskaitykite nurodymus ant įpakavimo. 

·                    Kad apsisaugotumėte nuo pavojingų garų, niekada neuostykite neatpažintų priemonių tiesiog iš įpakavimo, apsiribokite tuo, ką jaučiate per atstumą. Kai kuriuos produktus galima naudoti tik mūvint gumines pirštines ar būnant su akių apsaugos priemonėmis.

·                    Niekada nerūkykite naudodami namuose chemines medžiagas. Venkite naudoti plaukų laką, valymui naudojamus tirpiklius, dažymo priemones ir pesticidus netoli atviros liepsnos, įjungtų dujų degiklių, degančių žvakių, židinių, pečių ir kt. Net jeigu jūs nematote ar neužuodžiate garų, jie gali sukelti gaisrą ir net sprogimą.

·                    Pirkite tik tiek chemikalų, kiek tikrai sunaudosite. Didelis kiekis cheminių medžiagų, laikomų namuose, gali tapti nelaimės šaltiniu.  

Ką daryti, jeigu namuose įvyko cheminė nelaimė?  

Jeigu vaikas suvalgė ar išgėrė nemaistinių medžiagų, skubiai suraskite to produkto pakuotę ir skambinkite į apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą. Jeigu chemikalai išsiliejo, skambinkite į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, kvieskite ugniagesius gelbėtojus, prašykite rekomendacijų kaip elgtis.   

Kol atvyks operatyvi pagalba, galite ir patys atlikti būtinus veiksmus. Jeigu pavojingos medžiagos pateko į akis, plaukite akis švariu, drungnu vandeniu mažiausiai 15 minučių. Nuplaukite rankas, veidą, kitas kūno dalis, kad cheminės medžiagos nepažeistų atvirų kūno vietų. Pasikeiskite drabužius –  taip išvengsite sąlyčio su chemikalų likučiais ant drabužių.  Nusivilktus drabužius sudėkite  į sandarius plastikinius maišus. 

Jeigu chemikalas išsiliejo, tučtuojau nuvalykite jį skudurėliu, tik saugokite akis ir odą. Panaudotą skudurėlį išneškite į saugią vietą lauke, leiskite išgaruoti kvapui, po to suvyniokite  į laikraštį ir įdėkite į sandarų plastikinį maišelį. Tada galite išmesti į šiukšlinę. Išeikite iš namų, kad nekvėpuotumėte pavojingais garais.   

Skubi pagalba esant cheminiam nudegimui:

• kvieskitės pagalbos telefonu 112 ;
• nuimkite drabužius ir papuošalus aplink pažeistą kūno vietą;
• pilkite ant žaizdos švarų, šaltą vandenį 15-30 minučių;
• laisvai pridenkite nudegimo vietą sterilia ar švaria medžiaga; būkite atidūs, kad medžiaga nepriliptų prie žaizdos;

• perduokite nukentėjusįjį medikams tolesniam gydymui. 

VEIKSMAI, ĮVYKUS CHEMINEI AVARIJAI    

Įvykus avarijai, kurios metu į aplinką pateko pavojingos cheminės medžiagos, arba kai gresia tiesioginis cheminės taršos pavojus, skelbiamas civilinės saugos signalas „Cheminis pavojus“, kuris perduodamas per visuomenės informavimo priemones. Įsijunkite radiją ar televiziją, nes jums nuolatos bus teikiama naujausia informacija ir rekomendacijos kaip elgtis. Atsižvelgiant į  aplinkybes, gali tekti palikti pastatus arba pasilikti juose.  

Jeigu gyventojams nurodyta pasitraukti iš pavojingomis medžiagomis užterštų rajonų ar miesto dalių ir palikti pastatus:

·                 nedelsdami užsidėkite dujokaukę ar respiratorių ( ei turite) arba užsiriškite vatos marlės raištį;

·                 išjunkite dujas, elektrą, užsukite vandens sklendes;

·                 apsivilkite apsauginius drabužius (tinka vandeniui nepralaidžios sintetinės striukės, lietpalčiai, polietileniniai apsiaustai), apsiaukite guminius  arba kitos rūšies nepralaidžius drėgmei batus, užsimaukite pirštines, užsidėkite kepurę, apsivyniokite kaklą šaliku, stenkitės nepalikti neapsaugotų kūno vietų;

·                 pasiimkite asmens dokumentus, pinigus;

·                 pasiimkite minimalų kiekį būtiniausių drabužių;

·                 pasiimkite ilgai negendančių maisto produktų, geriamo vandens (parai);

·                 uždarykite langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas, užrakinkite duris;

·                 jei gyvenate kaime, suvarykite gyvulius į tvartus, sandariai uždarykite duris;

·                 uždenkite šulinius;

·                 eikite, kaip buvo nurodyta pranešime, arba statmenai vėjo krypčiai, vengdami žemesnių vietų;

·                 draudžiama naudotis liftais, nes cheminėmis medžiagomis užterštuose rajonuose atjungiama elektra!

Neužmirškite  savo kaimynų, pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia jūsų gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų. Pasidomėkite, ar yra kam jais pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba praneškite telefonu 112  ar kitais skubios pagalbos telefonais: 01, 02, 03. Prisiminkite – išėję iš užterštos zonos, prieš įeidami į švarias patalpas nusivilkite viršutinius drabužius, nusiaukite batus ir sudėkite viską į polietileninis maišus. Palikite maišą už švarios teritorijos ribų. 

Jeigu gyventojams nurodyta likti namuose, kuo skubiau:

·                 išjunkite dujas, elektrą, užsukite vandens sklendes;

·                 sandariai uždarykite lauko duris, langus , orlaides;

·                 lipnia juosta ar kitomis tinkamomis medžiagomis užsandarinkite išorinius ir vidinius gyvenamųjų patalpų (namo ar buto) langus, ventiliacines angas uždenkite audiniu arba užklijuokite popieriumi, lauko duris uždenkite sudrėkintu audiniu;