Įvairūs mikroorganizmai gali patekti į žmogaus organizmą gana lengvai: su įkvepiamu oru, su užterštu vandeniu ar maistu, per pažeistą odą ar gleivinę. Taip pat jie gali patekti su krauju, limfa ar kitais organizmo skysčiais. Pavyzdžiui, juodligės sukėlėjas patenka į žmogaus organizmą su įkvepiamu oru, maliarija užsikrečiama įkandus užkrėstam uodui, dizenterija gaunama suvalgius užkrėsto maisto arba per nešvarias rankas. Užsikrėsti patogeniniais mikroorganizmais galima ir per užkrėstas gyvūnų seiles.

Patogeniniai mikroorganizmai, patekę į žmogaus organizmą, dauginasi sukeldami įvairias ligas:

-           infekcijas, kurias sukelia virusai, bakterijos;

-           alergijas, kurias sukelia pelėsiai, organinės dulkės;

-           apsinuodijimus ar toksišką poveikį organizmui;

-           kai kurios biologinės medžiagos gali sukelti vėžį.

Epidemija – staigus ir neįprastai didelis užkrečiamų ligų išplitimas viename ar keliuose teritorijos administraciniuose vienetuose. Tai ligos plitimas greitėjančiais tempais. Terminas epidemija naudojamas tada, kai ligos plitimo tempai turi pagreitį: vidutiniškai vienas sergantis žmogus (ar gyvulys) užkrečia daugiau nei vieną žmogų (gyvulį). Taigi užkrečiamos ligos plitimas darosi vis spartesnis. Pavyzdžiui, jei į miestą atvažiuos vienas gripu užsikrėtęs žmogus, o gripo nešiotojas užkrės vidutiniškai du žmones per dieną, epidemija pagal dienas gali vystytis maždaug taip:

·    Pirmas užsikrėtęs žmogus atvažiuoja į miestą ir užkrečia 2 žmones.

·    3 jau sergantys žmonės užkrečia 6 naujus.

·    9 jau sergantys užkrečia 18 naujų.

·    27 jau sergantys užkrečia 54 naujus.

·    81 jau sergantis užkrečia 162 naujus.

Epizootija - infekcinės gyvūnų ligos išplitimas tam tikru laiku ūkyje arba didesniame plote.

Karantinas - specialus laikinas statusas ir su juo susijusios administracinio bei sanitarinio pobūdžio priemonės, skirtos apsaugai nuo epideminio pobūdžio ligų, kuriomis gali užsikrėsti žmonės ar gyvuliai. Karantinas skelbiamas teritorijoje, užkrėstoje pavojingų ligų sukėlėjais. Taip pat karantinas veikia karantino įstaigose, kuriose tikrinama, ar įtariami užsikrėtimu žmonės ar gyvuliai neserga. Pagrindinis karantino tikslas - sustabdyti epidemijos plitimą.

Biologinis ginklas

Biologinis užteršimas gali paplisti ne tik įvykus avarijoms, bet ir panaudojus biologines medžiagas sąmoningai, kaip ginklą, turint vienintelį tikslą – pakenkti. Biologinis ginklas –   specialūs kariniai sprogmenys, užpildyti biologinėmis medžiagomis, kurių paskirtis - masinis žmonių, gyvulių ar augalų ligas sukeliančio užkrato paskleidimas.

1972 m. buvo pasirašyta tarptautinė biologinių ir cheminių ginklų nenaudojimo sutartis, kurią pasirašė 160 šalių ir ratifikavo 143 tautos. Atrodytų, kad dėl biologinio ginklo panaudojimo galima būtų nesijaudinti, tačiau neseni įvykiai vėl  privertė pasaulį susirūpinti dėl galimo šio ginklo panaudojimo.  1984 metais Dalase (JAV), siekiant paveikti vietinių rinkimų eigą, salmonelėmis buvo užkrėsta 750 žmonių. Laimei, visi žmonės liko gyvi. 1990 m. ir 1995 m. Japonijos Aum Shinrikyo sekta įvykdė keletą išpuolių, kurių metu buvo panaudoti cheminiai ir biologiniai ginklai prieš civilius piliečius.  2001 m. spalio mėnesį į Jungtines Amerikos Valstijas  pašto vokuose atkeliavo juodligės (sibirinės opos) sukėlėjai. Pirmiausia susirgo pašto tarnautojai: užsikrėtė 30 žmonių, iš kurių 5 mirė.

Biologinis ginklas gali būti labai įvairus. Biologinis užkratas gali būti tirpalų ar miltelių pavidalo, kitų tirpalų ar miltelių sudėtyje ir ilgą laiką būti aplinkoje neaktyvus. Karinių konfliktų metu biologinis užkratas gali būti panaudotas pasitelkus aviaciją (bombos, sviediniai, talpų išmetimas ), artileriją (bombos, sviediniai), taktines raketas arba diversijų būdu (apnuodijus maistą, vandenį). Nekariaujančioms šalims didžiausią nerimą kelia biologinio terorizmo grėsmė. Pavieniai asmenys arba organizuotos grupuotės biologinį užkratą gali pasigaminti „namų“ sąlygomis ir paskleisti pasinaudodami labai įvairiais būdais ir priemonėmis: orlaiviais, sraigtasparniais, nešiojamais purkštuvais, didesnių ar mažesnių talpų aerozoliais, gesintuvais ir pan. Galimos ir kitokio pobūdžio diversijos: mikrobiologijos laboratorijų, biotechnologijos įmonių sprogdinimai.

Dideliuose miestuose biologinis užkratas gali sukelti epidemijas. Biologiniu užkratu gali būti užkrečiamos ventiliacinės šachtos, vanduo, maisto produktai. Net mažais nešiojamais purkštuvais masinėse žmonių susitelkimo vietose galima paskleisti pavojingas biologines medžiagas. 

Biologinio ginklo panaudojimo pasekmės  labai skaudžios: gali žūti labai daug žmonių. Be to labai sunku nukenksminti užkrėstą teritoriją, todėl norint likviduoti padarinius, reikia daug pastangų bei lėšų.

Turint įtarimų, kad buvo panaudotas bakteriologinis ginklas ar bakteriologinis užkratas, veiklą pradeda valstybinės institucijos. Užkrėstoje teritorijoje vyksta žmonių paieška, jiems suteikiama pirmoji medicinos pagalba, ligoniai izoliuojami. Dezinfekuojamas sanitarinis transportas, izoliuojami ir stebimi žmonės, kontaktavę su ligoniu, kuris įtariamas sergant ypač pavojinga užkrečiama liga. Visuomenės sveikatos centro darbuotojai įvertina teritorijos užterštumą, užkrėstoje vietovėje įvedamas karantinas, o vietovės aplink užkrėstą teritoriją nustatytą laiką stebimos – ar nėra naujų ligos atsiradimo židinių jau ne karantino teritorijoje.

Gavus įtartiną laišką ar paketą:

• negalima jo purtyti, kratyti ar atplėšti, kad neišbirtų jo turinys;
• voką ar paketą reikia įdėti į plastikinį maišą ar kitokios rūšies talpą arba bent jau kuo nors uždengti: drabužiais, popieriumi ar šiukšlių dėže;
• veikiančius ventiliatorius ir kondicionierius reikia išjungti ir išeiti iš patalpos, uždarius duris, kad kiti neįeitų;
• nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu, nusivilkti užterštus drabužius ir sudėti juos į plastikinį maišą;
• nenaudoti chlorkalkių ar kitų dezinfektantų;
• nedelsiant skambinti skubios pagalbos telefonais!

Įtartino paketo ar voko požymiai:

• Pernelyg didelės pašto išlaidos.
• Ranka rašytas ar prastai išspausdintas adresas.
• Iškirptos ir priklijuotos spausdintos raidės.
• Klaidos žodžiuose.
• Nėra atgalinio adreso.
• Riebalų dėmės, išblukusios spalvos.
• Kreivas ar grublėtas vokas.
• Išsikišę laidai ar aliuminio folija.
• Pernelyg didelės saugos medžiagos (maskuojamosios juostos, virvės ir pan.).
• Tiksėjimo garsas.
• Pažymėtas užrašu „personalinis“ arba „konfidencialus“.
• Skleidžia specifinį kvapą.

Ypač pavojingos užkrečiamos ligos:

• maras;
• cholera;
• beždžionių raupai;
• geltonoji karštligė;
• virusinės hemoraginės karštligės:
• Marburgo virusinė liga,
• Ebola virusinė liga,
• Lassa virusinė liga.         

Kaip apsisaugoti nuo paukščių gripo?

• Laikytis higienos reikalavimų! Būtina dažnai plauti rankas, ypač prieš valgį.
• Nevalgyti neišvirtos, neiškeptos paukštienos ar paukščių produktų.
• Vengti kontakto su naminiais ir laukiniais paukščiais. Įspėkite vaikus, kad neliestų jokių nugaišusių ar sergančių paukščių. Neleisti vaikams žaisti ir su sveikai atrodančiais paukščiais.
• Pamačius nugaišusį ar sergantį paukštį, neliesti jo, bet tučtuojau informuoti apie tai Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba paskambinti nemokamu telefonu 8 800 40403.
• Po kontakto su užsikrėtusiais ar sergančiais paukščiais, jų lavonais, virusu užterštais paviršiais, 15–20 sekundžių plauti rankas su muilu ir vandeniu, valyti jas servetėlėmis, kuriose yra alkoholio.