Gamtos turtai nėra šaltinis, iš kurio galima semti be galo. Miškai, vandenynai ir kalnai, šiaurės ledkalniai ir karštos dykumos, kaip ir visa, kas gyva, glaudžiai tarpusavyje susiję ir reikalauja protingo bei apdairaus elgesio. Dar prieš dvidešimt metų dauguma žmonių, žengdami į veržlią mokslinės techninės pažangos epochą, praktiškai negalvojo apie galimus neriboto gamtos išteklių naudojimo padarinius. Negalvojo apie biosferos likimą, apie tą išorinį mūsų planetos apvalkalą, kuriame atsispindi visi žmogaus veiklos rezultatai. Technologijų mastai, neišvengiami šių dienų civilizacijos veiksniai nebegali negriauti iki šiol vykusių ekologinių procesų. Gamtos teršimas tapo visos planetos problema. Jis itin pražūtingas išsivysčiusiose ir labai išsivysčiusiose šalyse. Ir iš tikrųjų dabar mes turime begalę ekologinių problemų.  

Kokia ekologinė padėtis Lietuvoje? Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, „šiuo metu gamtos sąlygos Lietuvos Respublikos teritorijoje nekelia pavojaus tautos ir valstybės egzistencijai“.

Per pastaruosius metus daugiau kaip 50 proc. sumažėjo pagrindinių teršalų, patenkančių į paviršinio vandens telkinius. Tačiau tik 40 proc. nuotekų išvaloma iki nustatytų normų, nes daugelis užteršto vandens nuotekų valymo įrenginių yra fiziškai ir morališkai pasenę. Vandens tiekimo tinklai susidėvėję ir neužtikrina centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybės. Nemažai šalies pramonės įmonių produkcijos vienetui pagaminti sunaudoja daugiau energijos, žaliavų ir vandens nei Europos Sąjungos (ES) valstybių įmonės. 

Kiekvienais metais susidaro per 3,5 mln. tonų nepavojingų (iš jų apie 1 mln. tonų komunalinių atliekų) ir apie 110 tūkst. tonų pavojingų atliekų. Daugiausia nepavojingų atliekų suvežama į sąvartynus. Menkai išplėtota komunalinių atliekų tvarkymo sistema, daugelis veikiančių sąvartynų neatitinka aplinkosaugos reikalavimų. Buityje susidarančios pavojingos atliekos ir toliau dažniausiai vežamos į  sąvartynus. Iki galo neišspręsti galvaninių elementų, medicinos atliekų, įvairių pavojingų pramonės atliekų surinkimo ir utilizavimo klausimai. 

Kiekvienais metais Lietuvoje užregistruojama apie 120–140 įvykių, kurių metu buvo padaryta arba galėjo būti padaryta žala aplinkai ir žmonėms. Sausros laikotarpiu užregistruojama per 1000 durpynų, durpingų pievų ir miškų gaisrų, miškuose užregistruojami miško kenkėjų ar ligų pažeisti plotai.

Daugiausiai avarijų, keliančių grėsmę aplinkai, įvyksta gabenant chemines medžiagas, naftos produktus. Nuo taršos naftos produktais ypač kenčia Baltijos jūra, teritorijos aplink geležinkelius.

Į Baltijos jūrą apie 10 proc. naftos teršalų patenka dėl tyčia, neteisėtai išmetamų naftos produktų  iš plaukiančių laivų krovinių skyriuose esančių mechaninių patalpų. Susidūrimai jūroje –  kita naftos išsiliejimo priežastis. Per pastaruosius 11 metų Baltijos jūroje įvyko 251 laivų avarija; kas penktos avarijos metu išsiliejo nafta. 2000 m. ir 2001 m. į jūrą išsiliejo 2756 m³ naftos, iš kurių 2500 m³ vienos avarijos metu. Tai buvo viena didžiausių avarijų Baltijos jūroje.

Naftos tarša dažniausiai pastebima tose vietose, kur  intensyvi žmonių veikla susijusi su laivyba, laivų statyba ir remontu, taip pat didelio laivų susitelkimo vietose. Jūrų aplinkos  saugos agentūra nuo 2000 m. iki 2003 m. užfiksavo 187 Baltijos jūros taršos atvejus Lietuvos pakrantėse ir Klaipėdos uosto teritorijoje. 2001 m. lapkritį įvyko taršos atvejis, kraunant nafta tanklaivį Būtingės terminale. Dėl ekstremalių oro sąlygų trūko povandeninis naftos įpylimo vamzdis, į jūrą išsiliejo 59 tonos naftos.

Pagrindinės priežastys, sukeliančios ekologines avarijas, –  saugos taisyklių nesilaikymas, įmonių personalo neatsakingumas, bereikalingas taupumas, informacijos slėpimas.

Ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad ekologinė nelaimė neįvyktų ar jos padariniai būtų kuo mažesni? Pastebėjus ekologinės avarijos požymius kuo skubiausiai pranešti specialiosioms tarnyboms.   

Techninio pobūdžio grėsmės ekologiniam saugumui Lietuvoje:

- avarija Ignalinos AE;

- avarijos kaimyninių valstybių atominėse jėgainėse ir didžiausiuose pramonės objektuose;

 - avarijos pramonės įmonėse, sandėliuose arba kituose statiniuose, kuriuose nuolat arba laikinai gaminamos, perdirbamos, laikomos, perkraunamos, naudojamos, sandėliuojamos pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai ar tvarkomos jų atliekos;

- gaisrai objektuose, kuriuose galimas sprogimo pavojus;

- avarijos transporte, kuriuo vežamos radioaktyviosios ar kitos pavojingos cheminės medžiagos, preparatai ir jų atliekos;

- avarijos dujotiekyje;

- avarijos naftotiekyje;

- hidrotechninių statinių griūtys;

-  naftos gavyba ir transportavimas Baltijos jūroje.

Gamtinio pobūdžio grėsmės ekologiniam saugumui Lietuvoje:

- stichiniai, katastrofiniai hidrometeorologiniai reiškiniai;

- pavojingi geologiniai procesai (seisminiai, gravitaciniai, karstiniai);

-  išplitę gaisrai miškuose ir durpynuose;

-  augalų kenkėjų antplūdžiai.

Socialinio pobūdžio grėsmės yra pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ir endeminiai užkrečiamųjų ligų židiniai.

Kriminalinio pobūdžio grėsmės – teroro ir diversijos aktai.