Lietuvoje gamtiniai reiškiniai, pasiekę arba viršiję ekstremalių įvykių kriterijuose numatytas ribas, yra ekstremalūs ir kelia grėsmę:

·                    smarkus lietus (50–80 mm lietaus per 12 valandų ir trumpesnį laiką);

·                    labai smarki audra, viesulas, škvalas (vėjo greitis 28–32 m/sek.);

·                    kruša (ledėkų skersmuo 20 mm ir didesnis);

·                    žemės drebėjimas (pagal tarptautinę mikroseisminę skalę MSK – 64 miesto teritorijoje ≥5 balai, kitose teritorijose ≥7 balai).

80 proc. visų gamtinės kilmės ekstremalių situacijų Lietuvoje sukelia hidrometeorologiniai reiškiniai.

Dažniausias meteorologinis reiškinys, taip pat sukeliantis ir ekstremalias situacijas, yra lietus. Lietuvoje smarkus lietus iškrenta vidutiniškai 3–4 kartus per metus. Smarkiausias lietus iškrito 1980 m. liepos 1–2 d. Sartų ežero apylinkėse – per 8 valandas iškrito net 250 mm kritulių. Vanduo apsėmė laukus ir daržus, buvo išguldyta  apie 40 proc. javų, sunaikinta 20 ha bulvių, 5 ha kukurūzų. Sartų ežero lygis pakilo 30 cm.

2005 m. rugpjūčio 8–11 d. liūtis, viršijusi stichinio meteorologinio reiškinio kriterijus, sukėlė staigius potvynius ir padarė daug nuostolių Pietų ir Vakarų Lietuvos gyventojams. Per šias keturias lietingas rugpjūčio dienas kai kuriuose Lietuvos rajonuose prilijo 200-230 mm. Nidoje rugpjūčio 9 d. lietus prilygo katastrofiniam reiškiniui – per 12 valandų iškrito 82 mm kritulių. 

Stambi kruša –  trumpalaikis reiškinys, sukeliantis ilgalaikius padarinius. Dažniausiai kruša iškrinta perkūnijos metu, kartais pučiant škvaliniam vėjui ir apima vos kelių ar keliolikos hektarų plotą. Stambiausia kruša (ledėkų skersmuo iki 120 mm) buvo užregistruota 1995 m. liepos 10 d. Kybartuose. Šiek tiek mažesni ledukai (70–100 mm skersmens) tą dieną iškrito Kazlų Rūdoje. Kruša prakirto šiferio stogus, išdaužė langus, buvo sugadinti lengvieji automobiliai, nuniokoti vaismedžiai, daržovės.

Stiprūs vėjai, kurių greitis viršija 28 m/sek. Lietuvoje praūžia kartą per 4–6 metus.  Daugiausia nuostolių padarė 1967 m. spalio 18 d. pajūryje siautėjęs uraganinis, 40 m/sek. stiprumo  vėjas, gūsiuose siekęs iki 48 m/sek. greitį.

Labai smarkus vėjas, patekęs į uraganų kategoriją ir gavęs vardą „Anatolij“, pūtė Lietuvoje 1999 m. gruodžio 4 d. Uraganas judėjo 160–180 km/val. greičiu ir vėjas, įsibėgėjęs virš jūros, labai didele jėga užgriuvo pajūrį. Nidoje vėjas buvo sustiprėjęs iki 40 m/sek., Klaipėdoje - 38 m/sek., kituose rajonuose – 28–32 m/sek. Žuvo 2 žmonės, keletas buvo sužeista. Lietuvos pajūriui buvo padaryta milžiniška žala – bendri nuostoliai buvo įvertinti 36,6 mln. litų.

2005 m. sausio 9 d. Lietuvos vakarinę ir šiaurinę dalį niokojo uraganas „Ervinas“. Jo metu didžiausias vėjo greitis buvo užfiksuotas Palangoje (32 m/sek.).  Lietuvoje „Ervinas“ padarė nuostolių už 22.3 mln. litų.

Stipriausia sausra alino Lietuvą 1992 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais. Jos metu kritulių iškrito vos 31 proc. vidutinio daugiamečio kiekio. Ši sausra padarė didžiulius nuostolius ūkiui ir gamtai. Kultūrinių augalų derlingumas sumažėjo 40–50 proc., nuseko upės ir ežerai, žuvo daug paukščių ir gyvūnų. Per vasarą miškuose kilo 1143 gaisrai, sudegė 300 ha miškų.

Pagal intensyvumą ir apimtą plotą panaši buvo ir 1994 metų sausra, kurią galima apibūdinti kaip ilgiausią varginančiai karštą laikotarpį Lietuvoje. Liepos 10-16 d. Zarasuose buvo užfiksuotas Lietuvos temperatūros absoliutaus maksimumo rekordas +37.5ºC, po to karštis kiek atlėgo, bet liepos 23 dieną vėl prasidėjo ir truko iki rugpjūčio 6 dienos. 2006 metų vasara Lietuvoje taip pat buvo ekstremaliai sausa. Birželio 25 dieną sausra prasidėjo Biržų rajone, o liepos mėnesį sausra jau buvo apėmusi didesnę šalies dalį. Ilgiausiai ji tęsėsi šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose. Liepos pabaigoje trečdalyje šalies teritorijos buvo įsivyravusi stichinė sausra. Biržuose sausra truko net 52 dienas, iš kurių 22 dienas sausra buvo stichinė.

Šalnos šiltuoju metų laikotarpiu Lietuvoje pasitaiko kasmet, tačiau stichinių šalies masto šalnų vidutinė pasikartojimo tikimybė – kartą per dvejus metus. Stipriausia vasaros šalna buvo 1982 m. birželio 10–11 dienomis.Daugiausiai naktų su šalnomis (net 20) buvo 1999 m. gegužės mėnesį.

Stichinės pūgos Lietuvoje pasitaiko kartą per 3–4 metus. 1969 m. vasario 8–11 d. Panevėžyje siautė ilgiausiai – daugiau kaip tris paras (78 valandas 25 minutes) trukusi pūga. Pati žiauriausia pūga siautė 1982 m. sausio 6–7 d. daugiau kaip trečdalyje Lietuvos teritorijos. Spaudė didžiulis šaltis (–15–18 ºC), vėjo greitis buvo 15–22 m/sek., gūsiuose iki 26 m/sek. Nukentėjo daug žmonių: 440 žmonių dėl patirtų nušalimų suteikta medicinos pagalba, net 90 buvo paguldyti į ligonines, 22 nustatytas sunkus nušalimas, vienas žmogus žuvo.

Smarki lijundra Lietuvoje yra retas reiškinys. Smarkiausia ir vienintelė, apėmusi daugiau nei 1/3 šalies teritorijos, lijundra buvo 1977 m. balandžio 12-14 dienomis. Lijundros apšalo skersmuo 2 metrų aukštyje siekė 89 mm, 10 metrų aukštyje – 123 mm. Didžiausias apšalo skersmens dydis užregistruotas ant elektros perdavimo linijų laidų Vilniuje, Viršuliškėse – 175 mm.

Šlapio sniego apdraba, sudėtinis apšalas. Šis reiškinys dažniausiai pasitaiko Žemaičių aukštumos pietvakariniuose šlaituose, šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje ir Sūduvos aukštumos priekalvėse. 1985 m. lapkričio 12–13 d. Šiaulių, Kelmės, Radviliškio, Raseinių rajonuose  stebėta didžiausią plotą apėmusi šlapio sniego apdraba. Šlapias sniegas lipo prie laidų, medžių šakų. Šlapio sniego apdraba siekė 40–80 mm. Neišlaikę tokio storo ir sunkaus apšalo trūkinėjo elektros ir ryšių linijų laidai, virto stulpai, lūžo medžių šakos, o kai kur ir medžiai. 1992 m. spalio 22–23 d. Rytų Lietuvoje buvo smarki šlapio sniego apdraba, kurios skersmuo siekė 35 mm.

Smarkus speigas. Vietinės reikšmės  speigai pasitaiko kartą per dvejus metus, o sukeliantys šalies masto nelaimes – kartą per penkerius metus. 1978 m. gruodžio 30–31 d. šiaurės rytinę Lietuvos dalį kaustė 30–34 laipsnių speigas, 2006 m. sausio 19–23 d. oro temperatūra nukrito iki –26–28°C, rytiniuose šalies rajonuose iki –30–31°C. Absoliutus oro temperatūros minimumas  –42,9 ºC  buvo išmatuotas 1956 vasario 1 d. Utenoje.

Kaip elgtis ekstremalių gamtinių reiškinių metu?

Pūgos ar smarkaus snygio atveju:

·        reikia pasilikti namuose, iš anksto pasirūpinus maisto, vandens, kuro atsargomis bei būtiniausiais vaistais;

·        kaimo vietovėse reikia pasirūpinti gyvuliams reikiamu pašaru ir vandens kiekiu;

·        išvažiuoti ar išeiti iš namų rekomenduojama tik būtinu atveju;  

• Jeigu patekote į smarkią pūgą važiuodami automobiliu, patartina sustoti,  automobilį pasukti prieš vėją, retkarčiais išlipti iš jo ir nukasti sniegą, kad neužpustytų;
• Jeigu tektų eiti per pūgą, reikia eiti kuo toliau nuo elektros, ryšių perdavimo linijų, medžių, stogų, įvairių atramų ir konstrukcijų, kurios nuo sniego svorio ir stipraus vėjo gali griūti;

Artėjant stipriam vėjui, audrai, uraganui:

• reikia pasirūpinti didesniu kiekiu vandens, maisto produktais, žvakėmis (gali nutrūkti elektros tiekimas);
• sandariai uždaryti duris, langus, palėpių angas, ventiliacines angas;
• sunešti baldus, lengvus daiktus iš lauko ir balkonų į namus;
• pritvirtinti lengvai atplėšiamas pastato dalis;
• automobilius pastatyti į erdvesnę vietą toliau nuo medžių, statinių, stulpų;
• nuo vėjo slėptis namuose, uždarose patalpose, kuriose yra mažiausiai langų: rūsyje, viduriniuose kambariuose (vonios kambaryje, koridoriuje), kuo toliau nuo langų, stiklinių lauko durų.
• gatvėje vengti didelių stiklinių vitrinų, elektros perdavimo linijų, medžių. gatvių, kuriose daug reklaminių stendų, kelio ženklų, rodyklių – nešami vėjo jie gali sužeisti. Nuo vėjo slėptis artimiausių namų laiptinėse, praėjimuose tarp namų.
• miške slėptis tarp tankiai suaugusių vidutinio dydžio medžių;
• atvirame lauke nuo vėjo slėptis kuo žemesnėje reljefo vietoje (griovyje, duobėje).

Perkūnijos metu:

·        būti patalpoje, ypač jeigu pastatas turi žaibolaidį;

·        sandariai uždaryti langus, duris, ventiliacijos angas, dūmtraukius;

·        išjungti iš tinklo visus elektros prietaisus, atjungti lauko antenas;

·        nesinaudoti nei mobiliaisiais, nei stacionariais telefonais, vandentiekiu (žaibo iškrova gali sužaloti per vamzdyną);

·        kuo mažiau judėti, būti kuo toliau nuo langų, židinių, krosnių ar didelių metalinių daiktų.

Žemės drebėjimo metu:

·              esant pirmame aukšte kuo skubiausiai išeiti į lauką; einant į lauką, laiptais leistis nugarą atgręžus į sieną;

·              esant aukštesniuose aukštuose, atidaryti išėjimo duris, kad griūties atveju jų neužverstų iš lauko pusės. Pasibaigus pirmai smūgių serijai, kuo skubiausiai palikti patalpas (neužmiršti išjungti dujas, elektrą, vandenį).

·              slėptis po tvirtomis konstrukcijomis (stalais, lovomis);  jeigu nėra po kuo slėptis, atsistoti į kambario kampą, kurį sudaro kapitalinės namo sienos;

·              neiti į balkonus, nesinaudoti liftais;

·              nesinaudoti žiebtuvėliais ar degtukais (gali būti nutekėjusios dujos ir įvykti sprogimas);

·              išėjus į lauką, kuo skubiau pasitraukti nuo pastato.

·              lauke stengtis būti laisvoje erdvėje – kuo toliau nuo pastatų, elektros tinklų, vandens saugyklų;

·             jei važiavote automobiliu, reikia surasti saugią vietą ir sustoti ( nesustoti po tiltais,   elektros perdavimo linijomis, balkonais, pastatų karnizais)

Jeigu patekote po nuolaužom:

·            kvėpuoti giliai, įvertinti situaciją ir stengtis bet kokia kaina išgyventi;

·            bandyti rasti galimą išėjimą;

·            bandyti išsiaiškinti, ar šalia nėra daugiau žmonių, patekusių į tokią situaciją;

·            stengtis kaip nors pranešti  savo buvimo vietą;

·            nesinaudoti degtukais, žiebtuvėliu.

Po žemės drebėjimo grįžus namo, naudotis elektra, dujomis, vandeniu galima, tik gavus leidimą iš specialiųjų tarnybų.