|
Evakavimas
Jeigu gyventojams iškyla realus pavojus, tam, kad būtų išsaugota žmonių gyvybė bei sveikata, priimamas sprendimas evakuoti gyventojus iš pavojingų teritorijų. Masinis žmonių evakavimas iš nelaimės apimtos teritorijos yra gerokai dažniau pasitaikantis reiškinys negu daugelis iš mūsų įsivaizduoja. Kiekvienais metais daugelyje valstybių šimtai žmonių priversti skubiai palikti savo namus dėl įvairaus dydžio ir kilmės ekstremalių situacijų. Dažniausiai pasaulyje žmonės priversti evakuotis dėl siaučiančių gamtinių gaisrų ir potvynių. Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą, gyventojų evakavimas gali būti laikinasis, ilgalaikis arba negrįžtamasis. Laikinojo evakavimo metu gyventojai evakuojami iš jų gyvenamųjų arba darbo vietų iki trumpalaikių teritorijos, patalpų švarinimo darbų pabaigos. Taikant ilgalaikį evakavimą, gyventojai turi būti aprūpinti laikinomis gyvenamosiomis vietomis. Kai užterštoje teritorijoje ar gyvenamosiose patalpose negalima atlikti švarinimo darbų arba juos atlikti kainuoja brangiau negu apgyvendinti žmonės naujoje vietoje, arba jeigu gyvenamosios patalpos neatitinka reikalavimų ir yra netinkamos gyventi, gali būti taikomas negrįžtamasis evakavimas. Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą, gyventojų evakavimas organizuojamas valstybiniu, apskrities, savivaldybės lygiu. Valstybiniu lygiu gyventojų evakavimą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija, Ekstremalių situacijų valdymo centras, ministerijos, kitos valstybės valdymo institucijos pagal savo kompetenciją per jų ekstremalių situacijų valdymo centrus. Apskrities lygiu gyventojų evakavimą organizuoja apskrities viršininkas per apskrities ekstremalių situacijų valdymo centrą bei apskrities civilinės saugos departamentas. Savivaldybės lygiu – savivaldybės administracijos direktorius per ekstremalių situacijų valdymo centrą ir gyventojų evakavimo komisija, sudaryta prie savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro. Seniūnijose gyventojų evakavimą organizuoja seniūnai. Ūkio subjektų vadovai evakavimą organizuoja savo įmonėse. Lietuvoje civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos gyventojų evakavimą gali organizuoti tokiais būdais: · pagal gyvenamąją vietą – evakavimas organizuojamas per gyventojų surinkimo punktus arba tiesiai iš gyvenamųjų vietų; · pagal darbo vietą – evakavimas organizuojamas vadovaujantis ūkio subjektų sudarytais personalo evakavimo planais; · pagal gyvenamąją ir darbo vietas – evakavimas organizuojamas teritoriniu principu. Tiesiogiai gyventojai evakuojami iš gyvenamųjų ir (arba) darbo vietų, kurios yra užterštoje arba pavojingoje gyventi bei dirbti teritorijoje, o per gyventojų surinkimo punktus – iš teritorijos, kuri pagal ekstremalių situacijų valdymo centro prognozę gali būti užteršta ir kurioje pavojinga gyventi bei dirbti. Kai ekstremali situacija susidaro dėl radioaktyviojo arba cheminio užteršimo, gyventojai evakuojami dviem būdais: · kai užterštumas nenustatytas, gyventojai iš gyvenamosios vietos arba per gyventojų surinkimo punktus evakuojami tiesiogiai transportu iki laikinojo apgyvendinimo vietos; · kai užterštumas nustatytas, siekiant išvengti teršalų išplitimo ir kontroliuoti evakuojamų gyventojų užterštumą, evakuojami dviem etapais: pirmas – iš gyvenamosios vietos arba per gyventojų surinkimo punktus iki tarpinių gyventojų evakavimo punktų (savivaldybės transporto priemonėmis), antras – nuo tarpinių gyventojų evakavimo punktų iki laikinojo apgyvendinimo vietos (iš kitų savivaldybių pasitelktu transportu). Kiekvienas ūkio subjektas (taip pat ir mokykla) turi vadovo patvirtintą objekto civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planą, kuriame numatytos priežastys, dėl kurių gali tekti evakuotis, ir evakavimo tvarką. Gyventojai, kurie evakuojasi nuosavu transportu, vyksta tiesiai į laikinojo apgyvendinimo vietas. Jeigu teritorija užteršta, pirmiausia reikia vykti į tarpinius gyventojų evakavimo punktus, kuriuose bus atliktos nukenksminimo procedūros. Laikas, per kurį privalu palikti namus ir išvykti, priklauso nuo ekstremalios situacijos. Radiacinės nelaimes atveju susidėti daiktus ir evakuotis bus galima galbūt net per parą, o, pavyzdžiui, katastrofinio užtvindymo pavojaus atveju nebus galima gaišti ir kelių minučių. Visada turėkite užpildytą mašinos degalų baką evakavimo atvejui, nes ekstremalios situacijos metu degalinės nedirbs. Planuokite išvykti vienu automobiliu, tai sumažins galimybę pasimesti šeimos nariams, be to, sumažins išvykstančio transporto kiekį. Išvykite kuo anksčiau, kad nepakliūtumėte į spąstus dėl pasikeitusių oro sąlygų, pasidomėkite, kokia situacija ten, kur ketinate evakuotis. Išvažiavimui pasirinkite rekomenduojamus kelius, nebandykite sutrumpinti kelio, nes kiti keliai gali būti užblokuoti. Nuolatos klausykitės pranešimų per radiją ar televiziją ir vykdykite evakavimo nurodymus! Žmonių elgesys ir veiksmai evakuacijos metu: · surinkite visus šeimos narius, jeigu turite skubiai išvykti. · susirinkite reikmenis, kurių jums gali prireikti evakavimo metu ir apsistojus kitoje vietoje; · persirenkite drabužiais, kurie suteiks tam tikra apsaugą, pvz., ilgas kelnes, neperšlampamas striukes, guminius batus, kepures; · prieš išvykdami įneškite į namus lauko baldus, vaikų žaislus, uždarykite ir užrakinkite duris ir langus, išjunkite elektros prietaisus, išimkite produktus iš šaldytuvų ir šaldiklių, atjunkite vandenį ir dujas;
|